Kai Graikijos krovininio laivo „Captain Theo“ antrasis kapitonas Nicolaosas Spachidakis vandenyje pamatė Terry Jo Dupperrault, jis tiesiog negalėjo patikėti savo akimis.
Jis skenavo kanalą, skiriantį dvi didžiausias Bahamų salyno salas, kai vieną akimirką jo dėmesį patraukė baltos tūkstančių šokančių mažyčių bangelių keteros.
Iš šimtų kanale plaukiojančių laivų laivelių išsiskyrė vienas įtartinas taškas. Jis buvo per didelis, kad galėtų būti kokia nors nuolauža, tačiau per mažas, kad būtų laivas.
Jis perspėjo savo laivo kapitoną, kuris nusprendė, kad reikia priplaukti arčiau ir patikrinti. Priartėjus paaiškėjo, kad mažytėje pripučiamoje gelbėjimosi valtyje yra šviesiaplaukė nusilpusi ir persigandusi mergaitė.
Vienas iš laivo įgulos narių mažylę nufotografavo – kadras tikrai nepalieka abejingų. Prisimerkusi nuo ryškios saulės, ji viltingai žvelgia į ją tuoj išgelbėsiantį laivą. Nuotrauka papuošė žurnalo „Life“ viršelį ir išplito po visą pasaulį. Greičiausiai smalsaujate, kaip ši maža mergaitė viena atsidūrė vandenyno viduryje? Jos istorija labai tragiška ir dramatiška, rašė today.com.
Arthurui ir Jean Duperrault bei jų trims vaikams tai turėjo būti gyvenimo atostogos – savaitė poilsio ir pramogų jachtoje Bahamose. Deja, džiaugsmingą kelionę išgyveno tik vienas šeimos narys: kitus šaltakraujiškai išžudė jachtos kapitonas.
Terry Jo Duperrault šeimoje buvo vidurinis vaikas – vienuolikmetė mergaitė, įsiterpusi tarp 14 metų brolio Briano ir mažosios septynerių metų sesutės Rene.
1961 metais nutikusi istorija sukrėtė visą pasaulį. Praėjus 49 metams, Terry Dupperrault Fasbander
pagaliau papasakojo viską apie šeimą ištikusią tragediją. Istorija sugulė knygos „Alone: Orphaned on the Ocean“ puslapiuose.
„Manau, kad man pavyko išgyventi ne veltui, tam buvo priežastis. Ir ta priežastis greičiausiai buvo pagalba kitiems. Tiesiog viliuosi, kad mano knyga bent šiek tiek įkvėps tuos, kurie ją perskaitys“, – TODAY vedėjui Mattui Laueriui Niujorke sakė moteris.
Siaubo kelionė
Jos istorija tiek 1961 metais, tiek šiandien skamba neįtikėtinai. Arthuras Duperraultas buvo pasiturintis oftalmologas iš Grin Bėjaus JAV Viskonsino valstijos. Savo šeimą atostogų jis nusprendė išplukdyti 18 metrų ilgio jachta „Bluebelle“, o ją valdyti pasamdė tikrą karo didvyrį, buvusį Prancūzijos karinių oro pajėgų pilotą Julianą Harvey. Kartu plaukė ir naujoji kapitono žmona 34 metų Mary Dene.
Idiliškai prasidėjęs kruizas netrukus virto košmaru. J. Harvey, kuris tuo metu turėjo rimtų finansinių problemų, pirmiausia kelionės metu nužudė savo žmoną. T. Dupperrault Fasbander mano, kad jis taip pasielgė norėdamas gauti jos gyvybės draudimo išmoką – vylėsi atsikratyti nužudytosios lavonu, o grįžęs į sausumą pareikšti, kad ji vandenyje dingo be žinios. Kapitono sumanymui nebuvo lemta išsipildyti – žmona intensyviai kovojo už savo gyvybę ir taip atkreipė kitų jachtos keleivių dėmesį. Užsisuko pražūtingas mirčių ratas.
Antrąja auka tapo odontologas, kurį kapitonas pribaigė kajutėje. T. Dupperrault Fasbander motiną ir brolį jis nužudė ant jachtos denio. Tuo metu T. Dupperrault Fasbander buvo savo kajutėje.
„Išgirdau riksmus ir duslų garsą. Pabudau ir palipau į viršų pasižiūrėti, kas ten vyksta. Žinote, ką išvydau? Gulinčius savo mamą ir brolį, aplinkui telkšojo kraujo balos. Nuėjau pas kapitoną, o jis mane nugynė šalin“, – teigiama knygoje.
Vienintelė išgyvenusi
Tėvo, sesers ar Mary Harvey ji daugiau niekada nematė. Mergaitė nusileido atgal į savo kajutę, kol kapitonas kurpė planą, kaip iš „Bluebelle“ jachtos, virtusios mirties laivu, pasprukti gelbėjimosi valtimi.
Į jachtą pradėjo veržtis vanduo, tad panikos apimta mergaitė vėl grįžo ant denio. Kapitonas jai įdavė virvę, pririštą prie gelbėjimosi valties, jau nuleistos į vandenį, ir paliepė laikyti, kol jis kažką paimsiąs. Iš dabartinės perspektyvos galima spėti, kad kapitonas greičiausiai nuskubėjo paimti ginklo ir pribaigti paskutinę jo sumanymui trukdančią auką.
„Greičiausiai denyje pamatęs mergaitę, jis suprato turįs bėdų, nes yra tikimybė, jog ji išgyvens. Nusprendė, kad geriausia bus, jeigu nudės ir ją. Taigi nuskubėjo ieškoti peilio ar kažko panašaus. Tik štai mergaitė nesielgė pagal jo sumanytą planą“, – teigiama knygoje.
Įtartina istorija
Kapitonas jūroje buvo išgelbėtas kitą dieną. Jis pareigūnams paporino išskirtinę istoriją apie staigų škvalą, nulaužtą laivo stiebą, gaisrą ir galiausiai po visų bėdų nuskendusį laivą. Deja, išgyventi jam pavyko vieninteliam. Pagal jo papasakotą versiją, neišgyveno ir kartu su juo bandžiusi gelbėtis vienuolikmetė mergaitė.
Kapitono pasakojimas visiems pasirodė kaip reikiant įtartinas, tačiau nerasta įrodymų, galėjusių įrodyti, kad jis meluoja. Viskas pasikeitė praėjus keturioms dienoms.
Paaiškėjo, kad Terry Duperrault – mažoji padauža, mėgdavusi žaisti Tarzaną miškuose ir tiesiog dievinusi vandenį – buvo žymiai ištvermingesnė ir stipresnė, nei apie ją manė jachtos kapitonas.
Mergaitė mažoje gelbėjimosi valtyje praleido tris dienas: naktimis šalo, o dienomis kone alpo nuo kaitrios saulės. Vaikas neturėjo nei maisto, nei vandens ir buvo tokia nusilpusi, kad nebeturėjo jėgų net elementariai sėdėti. Nors išsekimo būta tokio didelio, jog prasidėjo haliucinacijos, mergaitė nė akimirkai nesusimąstė, kad gali mirti.
„Tiesą sakant, net pačiai keista, tačiau man nebuvo baisu. Buvau padykęs vaikas, daug laiko praleisdavau lauke, mėgau vandenį. Be to, gelbėjo tvirtas tikėjimas. Tikėjau Dievu, daug meldžiausi ir buvau tikra, kad jis man padės“, – knygoje teigia per stebuklą išgyvenusi jachtos keleivė.
Gelbėjimo misija ir savižudybė
Ketvirtą dieną mergaitės gelbėjimosi valtį pastebėjo krovininis Graikijos laivas. Perkelta į jo denį, vienuolikmetė šviesiaplaukė, vos spėjusi kapitonui pasakyti, kas ji tokia, neteko sąmonės. Ji buvo skubiai nuplukdyta į Majamio ligoninę, kur buvo gydoma nuo dehidratacijos ir smarkių nudegimų saulėje. Mergaitė smarkiai karščiavo.
Vienas Graikijos laivo jūreivis mergaitę gelbėjimosi valtyje nufotografavo. Kadras pavyko labai paveikus ir apkeliavo kone viso pasaulio žurnalus ir laikraščius, mergaitė tapo garsi ir atpažįstama.
Šlovė netruko išblėsti, vaiku ėmė rūpintis artimieji. Deja, vienuolikmetė nesulaukė profesionalų pagalbos, ir ilgą laiką nežinojo, kaip toliau gyventi su patirta trauma.
„Visiems buvo pasakyta apie tai, kas nutiko, nekalbėti, taigi taip ir neturėjau progos su niekuo pasidalinti savo jausmais ir išgyvenimais. Tai visą laiką buvo su manimi. Lankiausi pas psichiatrą, tačiau jam taip ir nepavyko išsiaiškinti, kur glūdi problema. O juk viso ko priežastis buvo toks tragiškas šeimos netekimas“, – teigia ji.
„Savo akimis nužudymo nemačiau, tačiau mačiau savo negyvą mamą ir brolį kraujo klane. Nemačiau nužudyto tėvo. Nemačiau nužudytos ponios Harvey. Nemačiau savo sesers“, – rašoma knygoje.
T. Dupperrault Fasbander buvo ištekėjusi keturis kartus, tačiau asmeninės dramos iš jos neatėmė gyvenimo džiaugsmo ir optimizmo, moteris teigia gyvenanti taikoje su savimi.