Nuo 2014 metų spalio NATO vadovaujantis buvęs Norvegijos premjeras stovės prie Aljanso vairo ruošiantis kitam liepos mėnesio viršūnių susitikimui Briuselyje tokiu metu, kai nerimą kelia gilėjanti Šiaurės Korėjos krizė ir JAV prezidento Donaldo Trumpo iš pažiūros nevienareikšmiškas požiūris į šią gynybinę struktūrą.
Aljansas imasi ambicingos vadovavimo struktūros reformos, – norima pertvarkyti šią organizaciją, atsižvelgiant į XXI amžiaus gynybinius iššūkius kibernetinio ir hibridinio karo atvejais.
Šiaurės Atlanto Taryba, pagrindinė politinius NATO sprendimus priimanti institucija, pranešė, kad 29 valstybių Aljansas susitarė pratęsti J. Stoltenbergo mandatą iki 2020 metų rugsėjo 30 dienos.
„Sąjungininkai sveikina generalinį sekretorių ir visiškai pasitiki jo sugebėjimu pasiaukojamai tęsti savo darbą, tęsiant NATO pritaikymą XXI amžiaus saugumo iššūkiams“, – sakoma Tarybos pareiškime.
„Vadovaujant J. Stoltenbergui, mums pavyko pasiekti didžiausio kolektyvinės gynybos sustiprinimo per ketvirtį amžiaus, greitos ir principingos reakcijos į Rusijos veiksmus, – sakė Lietuvos krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis. – Išskirčiau ir atsiradusį nuolatinį dėmesį mūsų regionui, juk NATO priešakinių pajėgų bataliono dislokavimas Baltijos šalys ir Lenkijoje yra iš tiesų istorinis sprendimas ir puikus NATO vienybės bei susitelkimo pavyzdys. Tikimės ir toliau glaudžiai dirbti, stiprinant atgrasymą ir gynybą bei padedant partneriams Rytuose ir Pietuose“.
Tuo metu 58 metų J. Stoltenbergas tviteryje parašė, kad jaučiasi „pagerbtas ir dėkingas“ už mandato pratęsimą.
„Tikiuosi bus bendradarbiaujama toliau, stiprinant Aljansą ir užtikrinant mūsų piliečių saugumą“, – parašė J. Stoltenbergas.