Sprogimas kaip reikiant sudrebino žemę, o nuo smūgio bangos išdužo langai už 60 kilometrų esančiame miestelyje (arčiausiai esančiame). Jo gyventojai teigia pajutę karščio bangą, o kai kuriuos smūgio banga netgi išvertė iš kojų.
Laimei, teritorija, kurioje įvyko šis didžiulis sprogimas, buvo retai apgyvendinta. Oficialių duomenų apie nukentėjusius nėra. Tačiau kalbėta, kad žuvo vienas elnių augintojas, kurį smūgio banga bloškė į medį. Per sprogimą taip pat iki suanglėjusių griaučių sudegė šimtai elnių.
Manoma, kad šį sprogimą sukėlė kometa ar asteroidas, įskridęs į Žemės atmosferą beveik 54 tūkst. kilometrų per valandą greičiu, o paties sprogimo galia prilygo 185-ioms ant Hirosimos numestoms atominėms bomboms.
Įdomu tai, kad po sprogimo nesusidarė krateris ir nebuvo rasta jokių įrodymų, galinčių pasufleruoti, koks objektas tai buvo, todėl mokslininkai iki šiol aiškinasi, kas sukėlė šį incidentą. Naujausias mokslinis tyrimas atsakymo į šį klausimą nepateikė.
Verta paminėti, kad mokslininkai ne kartą bandė išsiaiškinti, kas nutiko tą 1908 m. rugpjūčio 30 dieną. Šiame regione žiemos yra atšiaurios ir ilgos, o vasaros – trumpos. Čia yra pelkė, kurioje beveik neįmanoma gyventi, pažymi BBC.
Kai kurie mokslininkai kėlė hipotezes, esą sprogimą sukėlė su Žeme susidūrusi juodoji skylė. Tačiau kiti ekspertai šią idėją atmetė.
Atėjus šimtosioms sprogimo metinėms, NASA Reaktyvinio judėjimo laboratorijoje veikiančio netoli Žemės priartėjusių objektų tyrimų centro mokslininkas Donas Yeomansas paaiškino, kad vietos gyventojai mano, kad sprogimas įvyko tuomet, kai čia nusileido dievas Ogdy, kuris prakeitė šią vietą.
Šiais metais paskelbtoje apžvalgoje žurnale „Annual Review of Earth and Planetary Sciences“ Arizonos valstijoje veikiančio Tuksono dangaus Planetologijos instituto mokslininkė Natalija Artemjeva aiškina, kad Tunguskos sprogimo atveju viskas vyko labai aiškia tvarka.
Objektas veikiausiai įskrido į Žemės atmosferą 14 484-30 578 metrų per sekundę greičiu ir buvo itin trapus, todėl sprogo maždaug 9,656 kilometro aukštyje virš Žemės. Bet kokie šio objekto likučiai buvo kosminės dulkės, kurios buvo per mažos, kad jų būtų galima aptikti, nes jos – vos milimetro dydžio, aiškina BBC.
Sprogimo bangos buvo jaučiamos net Anglijoje, o žmonės Azijoje pasakojo, kad dangus vidurnaktį taip skaisčiai švietė, jog lauke be papildomo apšvietimo buvo galima skaityti laikraštį.
„Staiga šiauriniame danguje... dangus plyšo į dvi dalis, ir aukštai virš miško visa šiaurinio dangaus dalis atrodė taip, tarsi buvo apimta ugnies“, – pasakojo vienas liudininkas, kurį smūgio banga nuvertė nuo kėdės.
„Tuo metu danguje buvo toks trenksmas, didžiulis dundesys... O po dundesio pasigirdo triukšmas, tarsi iš dangaus kristų akmenys ar šaudytų. Žemė drebėjo“, – sakė jis.
Tik po kelių dešimtmečių – 1927 metais – Rusijos mokslininkų komanda, kuriai vadovavo Leonidas. Kulikas, nuvyko į Tunguskos sprogimo vietą. Apie šį įvykį jis perskaitė prieš šešerius metus ir įtikino Rusijos valdžią, kad verta ten vykti. Kai jis ten atvyko, sprogimo padaryta žala vis dar buvo akivaizdi, nors nuo sprogimo buvo praėję beveik dvidešimt metų.
Jis aptiko didžiulį maždaug 50 kilometrų skersmens plotą, kuriame keista drugelio forma buvo išguldyta daugybė medžių. Jis iškėlė teoriją, kad čia atmosferoje sprogo meteoritas. Tačiau jį glumino tai, kad nebuvo kraterio ar kokių nors meteorito liekanų. Siekdamas tai paaiškinti, jis teigė, kad pelkėta žemė yra pernelyg minkšta, kad galėtų išsaugoti tai, kas į ją atsitrenkė, ir palaidojo bet kokias liekanas.
L. Kulikas vis tiek tikėjosi rasti liekanų. Savo 1938 metų išvadose jis rašė: „Reikia tikėtis mažiau nei 25 metrų gylyje rasti nikelio turinčių geležies masių, kurių atskiros dalys gali sverti vieną ar du šimtus tonų“.
Kiti mokslininkai teigė, kad tai galėjo būti kometa, sudaryta iš ledo ir uolienų. Tai reiškia, kad ji, įskrisdama į Žemės atmosferą, galėjo išgaruoti.
Per vėlesnius tyrimus Tunguskos dirvoje buvo aptikta nedidelių silikatų ir magnetitų pėdsakų, kurių sudėtyje buvo daug nikelio. Tai leido teigti, kad tai buvo asteroidinės kilmės meteoroidas, rašo BBC. Šis susinaikino įskridęs į Žemės atmosferą.
Naujesni tyrimai, įskaitant atliktą 2013 metais, patvirtino, kad sprogimo vietoje rasti uolienų pavyzdžiai iš tiesų yra meteoritinės kilmės, juose aptikta anglies mineralo lonsdaleito, kuris, kaip žinoma, susiformuoja tuomet, kai į Žemę krenta meteoritai.
Kai kurie mokslininkai perspėjo, kad tokios išvados nebūtinai paaiškina patį keistą sprogimą, nes meteoritų lietus Žemėje fiksuojamas dažnai. Jų nuomone, šie pavyzdžiai galėjo būti gerokai mažesnių ir nepastebėtų meteoritų kritimo liekanos.
2007 metais italų mokslininkų komanda iškėlė teoriją, jog Sibire esantis Čeko ežeras iš tiesų yra po Tunguskos sprogimo susiformavęs krateris, nes iki tol žemėlapiuose jo nebuvo. Deja, šis paaiškinimas taip pat nesulaukė mokslininkų pritarimo, BBC sakė N. Artemjeva. Jos teigimu, ežeras yra pakankamai seklus, kad būtų galima paimti bet kokių likusių sprogimo liekanų.
Iki tam tikro lygio Tunguskos sprogimas vis dar išlieka mįslė, kurią mokslininkai vis bando įminti. Visai nesvarbu, ar jį sukėlė kometa ar asteroidas, dauguma mokslininkų sutaria, kad jį sukėlė didelis kosminis kūnas, įskridęs į Žemės atmosferą.
Iš karto po sprogimo niekas nevyko į tą vietą tirti, nes tuo metu Rusijos valdžia turėjo rimtesnių problemų nei mokslinio smalsumo patenkinimas, sakė N. Artemjeva. Tuomet šalyje augo politinė įtampa: iki Pirmojo pasaulinio karo ir Rusijos revoliucijos buvo likę keleri metai.
„Apie tai rašė vos keli vietos leidiniai, net ne Sankt Peterburge ar Maskvoje“, – sakė rusų mokslininkė.