Užrašuose, kurie buvo išpublikuoti ieškant liudininkų Nyderlanduose, į asmenį Delfino pravarde kreipiamasi kaip į Nikolajų Fiodorovičių. Žurnalistai iš atvirų šaltinių gavo informacijos, kad N. Tkačiovas – vienintelis iš šią dieną gyvų Rusijos generolų, turintis tokį vardą ir tėvavardį.

Siekiant palyginti N. Tkačiovo ir Delfino balsą „The Insider“ žurnalistas informavo generolą norintis iš jo paimti interviu Suvorovo aukštesniosios mokyklos tema. Paskelbtame tekste leidinys jo atsiprašo už tikslingą klaidinimą.

Žurnalistų buvo užsakytos dvi nepriklausomos ekspertizės JAV ir Lietuvoje (Lietuvos teismo ekspertizės centre - red.), skirtos balsams palyginti. Abiem atvejais ekspertai padarė išvadas, kad sutapimo tikimybė yra labai didelė.

Lietuvos teismo ekspertizės centras atliko kiekvieno skambučio analizę atskirai, siekiant juos palyginti su dviem „The Insider“ įvykdytais skambučiais.

Šį tyrimą atliko Fonoskopinių ekspertizių skyriaus vadovas Bernardas Šalna, kvalifikuotas kalbos, balso bei garso signalų ir jų įrašymo priemonių ekspertas, turintis 25 metų patirtį teismo ekspertizių srityje, kartu su šio skyriaus vyriausiosiomis ekspertėmis, baigusiomis aukštojo mokslo studijas fizikos srityje ir turinčiomis 23 ir 20 metų patirtį kalbos, balso bei garso signalų ir jų įrašymo priemonių ekspertizių srityje, Žavinta Pikutiene ir Elena Šalnaite.

Abiejų balso ekspertizių išvados rodo, kad tikimybė, kad asmuo pravarde Delfin ir generolas N. Tkačiovas yra vienas ir tas pats asmuo, labai didelė.

Bellingcat nuotr.

Be to, įvertinus faktus, neįtrauktus į ekspertizę (Nikolajaus Fiodorovičiaus vardas ir tėvavardis, aukštas karinis rangas ir kelios smulkesnės sutampančios detalės, pavyzdžiui, telefone vietoje įprastinio signalo skambanti muzika), suklysti šiuo atveju statistiškai tampa absoliučiai neįmanoma.

Pats N. Tkačiovas pareiškė, kad 2012 m. grįžęs iš Sirijos, kur ėjo pagrindinio patarėjo kariniais klausimais pareigas, jis iš Jekaterinburgo niekur nebuvo išvykęs. 2014 m. Ukrainoje jis taip pat teigė nebuvęs.

N. Tkačiovas tarnybą baigė 2010 m. Anksčiau jis yra dalyvavęs pirmajame ir antrajame Čečėnijos kare, tarnavo skirtingose karinėse apygardose ir iki pat tarnybos pabaigos vadovavo Rusijos kariniam daliniui 20650. Šis dalinys išformuotas 2014 m. rugsėjo mėn. pradžioje.

Baigęs karinę tarnybą iki 2012 m. rugpjūčio mėn. jis ėjo vyriausiojo patarėjo kariniais klausimais pareigas Sirijoje. Po šių pareigų jis tapo Rusijos centro karinės apygardos vyriausiuoju inspektoriumi, o 2017 m. ėmė vadovauti Jekaterinburgo aukštesniosios karinės mokyklos globėjų tarybai.

Interviu leidiniui „The Insider“ N. Tkačiovas teigė, kad nuo 2012 m. iš Jekaterinburgo jis nebuvo išvykęs. Taip pat jis tikino 2014 m. nesilankęs Ukrainoje.

Jungtinė tyrėjų grupė nekonkretizuoja, koks galėjo būti Delfin šaukiniu žinomo asmens vaidmuo Malaizijos oro linijų lėktuvo katastrofoje, tačiau tiek jis, tiek ir su juo kalbėjęs asmuo, žinomas kaip Orion, įvardijami kaip esminiai šios bylos veikėjai. Taigi šis demaskavimas tyrimui yra itin svarbus.

„Galime užtikrintai pasakyti, kad po šiuo šaukiniu slepiasi ne kas kitas kaip generolas pulkininkas Nikolajus Fiodorovičius Tkačiovas, Rusijos centro karinės apygardos vyriausiasis inspektorius.“ – teigiama „Bellingcat“ ir „The Insider“ atlikto tyrimo medžiagoje.

Leidiniui „The Insider“ informaciją apie tai, kad šaukiniu Delfin buvo kreipiamasi į rusų atsargos generolą, pateikė buvęs savavališkai pasiskelbusios „Donecko liaudies respublikos“ pajėgų lyderis Igoris Strelkovas (Girkinas).

Šią versiją pateikė ir tinklaraštininkas Borisas Rožinas, žinomas Colonelcassad slapyvardžiu ir pagarsėjęs palaikomais ryšiais su separatistais Ukrainos pietryčiuose. Pastarojo teigimu, asmuo šaukiniu Delfin – tai iš Rusijos atvykęs kuratorius, į Ukrainą, anot B. Rožino, atsiųstas tam, kad vadovautų separatistų pajėgoms.

Žuvo beveik 300 žmonių

DELFI primena, kad 2014 metų vasarą keleivinis lėktuvas su beveik 300 žmonių buvo numuštas rusiška priešlėktuvine raketa „Buk“ ir nukrito prorusiškų separatistų kontroliuojamoje teritorijoje.

Rusija iki šiol neigia bet kokią atsakomybę dėl šios tragedijos. Rusijos gynybos ministerijos pareigūnai pareiškė, kad tada į virš Rytų Ukrainos skrendantį Malaizijos avialinijų orlaivį nebuvo paleista jokių raketų iš separatistų kontroliuojamos zonos. Neva tai rodo jų karinio radaro duomenys.

Beje, šiuose radaro duomenyse nėra ir jokių ukrainiečių karinių orlaivių, nors pagal pirminę Maskvos versiją, Malaizijos lėktuvą numušė ukrainiečių naikintuvas.

Tyrimas atskleidė tiesą

Tarptautinė ekspertų ir žurnalistų tyrimų grupė „Bellingcat“ anksčiau paskelbė pranešimą, apibendrinantį įrodymus, kad su MH17 lėktuvo katastrofa yra susiję prorusiški separatistai, ir paneigiantį žinomiausias alternatyvias versijas. Tyrimas atskleidžia, kas iš tiesų nutiko.

2014 m. laikotarpiu nuo birželio 23 iki 25 d. 53-osios zenitinių raketų brigados kariai pervežė kelias transporto priemones prie Rusijos-Ukrainos sienos. Tarp šių priemonių buvo zenitinis raketų kompleksas „Buk“ su numeriu 332. 2014 m. liepos 17 d. (čia ir toliau nurodytas vietos laikas) raketų kompleksas buvo Donecke. Ten „Buk“ buvo užkeltas ant sunkvežimio platformos ir gabenamas į rytus per teritoriją, kurią kontroliavo prorusiški separatistai. „Buk“ numeris buvo užmaskuotas, bet „Bellingcat“ pavyko atpažinti raketų kompleksą pagal įlenkimus ir dažų žymes.

Už komplekso pervežimą į Donbasą buvo atsakingas rusų karininkas Sergejus Dubinskis, šaukiniu „Chmuryj“, teigia grupė. 2014 m. S. Dubinskis buvo žvalgybos viršininkas separatistų dalinyje, kuriam vadovavo Igoris Strelkovas (tikroji pavardė – Girkinas). I. Strelkovas, kuris dabar gyvena Rostove, laikomas vienu iš svarbiausių judėjimo „Novorosija“, kuri palaiko Donbaso separatistus ir gina vadinamąjį „rusų pasaulį“, ideologų.

Tą pačią dieną sunkvežimis su „Buk“ kompleksu atvyko į Snižnės miestą, esantį apytikriai už 80 km nuo Donecko. Iš Snižnės kompleksas buvo išgabentas į pietus.

Liepos 17 d. apie 16:20 „Buk“ numušė oro linijų bendrovės „Malaysian Airlines“ „Boeing“ lėktuvą, skridusį iš Amsterdamo į Kvala Lumpūrą. MH17 reiso lėktuvu skrido 289 žmonės, 196 iš jų – Nyderlandų piliečiai. Visi jie žuvo.

Liepos 18 d. rytą raketų kompleksas „Buk“ su numeriu 332 buvo užfiksuotas vaizdo įraše. Jis važiavo pro separatistų kontroliuojamą Luhanską. Komplekse trūko vienos raketos.

Nugirsti separatistų pokalbiai liudija apie tai, kad raketų kompleksas buvo grąžintas į Rusiją.

Keleivinio lėktuvo katastrofos priežastis buvo raketa „žemė-oras“, paleista iš „Buk“ komplekso. Prie tokios išvados priėjo Nyderlandų saugumo taryba ir Jungtinė tyrimų grupė, kurią, be olandų, sudarė teisėsaugos struktūrų atstovai iš Australijos, Belgijos, Malaizijos ir Ukrainos. Rusijos vadovybė ir toliau teigia, kad dėl katastrofos kalta Ukraina.

Be to, internete cirkuliuoja daug konspiracinių versijų, teigiančių, kad MH17 buvo susprogdintas iš vidaus, taip pat apie katastrofos sąsajas su paslaptingu kito „Malaizijos oro linijų“ lėktuvo – MH370 – dingimu danguje virš Pietų Kinijos jūros.

Liepos 21 d. Rusijos gynybos ministerija paskelbė dokumentus apie katastrofą. Tarp medžiagų buvo smarkiai suredaguoti palydoviniai vaizdai, užfiksuoti visai kitu laiku, išsiaiškino „Bellingcat“ su fotomontažo ekspertų pagalba.

Rusijos karinio koncerno „Almaz-Antej“, atlikusio savo tyrimą, versijoje teigiama, kad lėktuvą sunaikinusi raketa buvo paimta iš Rusijos kariuomenės ginkluotės ir paleista iš teritorijos, kurios nekontroliavo nė viena konflikto pusė.