Baiminamasi, kad po šio sprendimo gali kilti smurto banga Artimuosiuose Rytuose.
„Negalime senas problemas spręsti senais būdais. Kai kurios problemos prašosi naujo sprendimo būdo“, – savo kalboje sakė D. Trumpas.
D. Trumpas akcentavo, kad Kongrese įstatymas dėl Jeruzalės pripažinimo sostine buvo priimtas jau seniai ir jį palaikė abiejų partijų atstovai, o neįgyvendintas jis buvo tik dėl to, kad prieš tai buvusių prezidentų administracijos nesiryžo žengti šio žingsnio. „Po dviejų dešimtmečių dvejonių mes nepriartėjome prie problemos sprendimo“, – sakė prezidentas.
„Izraelis, kaip ir bet kuri kita valstybė, turi pilną teisę nuspręsti, kur yra jos sostinė, – sakė D. Trumpas, – tai nieko daugiau, negu realybės pripažinimas. Tai taip pat – teisingas žingsnis“.
Izraelis jau seniai norėjo savo sostinę perkelti iš Tel Avivo į Jeruzalę, tačiau šiam žingsniui nesulaukė tarptautinės bendruomenės palaikymo. JAV tapo pirmąja valstybe, pripažinusia Jeruzalę Izraelio sostine.
Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu gyrė šį „istorinį“ D. Trumpo žingsnį kaip „drąsų ir teisingą sprendimą“.
Tuo tarpu Gazos Ruožą kontroliuojantis palestiniečių islamistų judėjimas „Hamas“ pareiškė, kad D. Trumpo sprendimas „atidarys pragaro vartus“ JAV interesams šiame regione.
„Hamas“ atstovas Ismailas Radwanas žurnalistams sakė, kad jo judėjimas ragina arabų ir islamiškas valstybes „nutraukti ekonominius ir politinius ryšius su JAV ambasada ir išvaryti Amerikos ambasadorius“.
Pasipiktinimas
Dėl šio pareiškimo supyko daug JAV sąjungininkų ir Artimųjų Rytų šalių lyderių, mėginančių rasti subalansuotą atsaką ir tebesitikinčių, kad šiame neramiame regione neatsinaujins kraujo liejimas.
Popiežius Pranciškus prisidėjo prie virtinės lyderių, perspėjusių, kad ši istorinė klaida gali išprovokuoti smurto proveržį.
„Negaliu nutildyti savo didelio susirūpinimo dėl pastarosiomis dienomis susiklosčiusios padėties. Tuo pat metu tvirtai raginu visus gerbti šio miesto status quo pagal atitinkamas Jungtinių Tautų rezoliucijas“, – per savaitinį kreipimąsi sakė pontifikas, ankstesnę dieną pasikalbėjęs telefonu su palestiniečių prezidentu Mahmudu Abbasu.
Pranciškus pridūrė, kad išsaugoti esamą padėtį yra svarbu, norint „išvengti naujų įtampos elementų ir šiaip nepastoviame pasaulyje, kankinamame daugybės žiaurių konfliktų“.
D. Trumpą šio žingsnio neatlikti taip pat ragino Saudo Arabijos, Egipto, Jordanijos, Europos Sąjungos, Prancūzijos, Vokietijos ir Turkijos lyderiai.
„Trys įniršio dienos“
JAV ambasados perkėlimo procesas tikriausiai truks ne vienerius metus, bet D. Trumpo sprendimo padariniai turbūt pasijus labai greitai.
Gazos Ruože šimtai palestiniečių degino JAV ir Izraelio vėliavas bei D. Trumpo nuotraukas. Vakarų Kranto mieste Hebrone irgi prasiveržė susirėmimai, bet jie buvo gana nedideli.
Dar prieš paskelbiant D. Trumpo apsisprendimą „Hamas“ pagrasino pradėti naują intifadą – palestiniečių sukilimą.
Palestiniečiai ragino nuo trečiadienio pradėti tris dienas truksiančius protestus – „įniršio dienas“.
Numatant, kad gali kilti neramumų, JAV vyriausybės pareigūnams ir jų šeimoms buvo liepta vengti lankytis Jeruzalės senamiestyje ir Vakarų Krante, nors ten padėtis trečiadienį buvo gana rami.
Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas gruodžio 13 dieną šaukia Islamo bendradarbiavimo organizacijos (OIC) šalių viršūnių susitikimą Stambule. Ši organizacija turi „pademonstruoti bendrą islamo valstybių pozicija“, sakė jis.
„Toks žingsnis tik pasitarnaus teroristų grupuotėms“, – R. T. Erdoganas sakė Ankaroje per bendrą spaudos konferenciją su Jordanijos karaliumi Abdullah II.
Jordanija ir palestiniečiai taip pat paragino Kaire skubiai sušaukti Arabų Lygos susitikimą.
Taika tebėra įmanoma, sako JAV
Dauguma tarptautinės bendruomenės narių oficialiai nepripažįsta Jeruzalės Izraelio sostine ir tvirtina, kad šis klausimas gali būti išspręstas tik derybomis.
Baltieji rūmai argumentuoja, kad šis žingsnis iš anksto nelemia galutinės derybų baigties ir kad jis atspindėtų tikrovę, jog Vakarų Jeruzalė yra ir išliks Izraelio dalis pagal bet kokį susitarimą.
Kritikai savo ruožtu teigia, kad D. Trumpo požiūris gali sužlugdyti jo paties pastangas tarpininkauti Artimųjų Rytų taikos procesui, taip pat iš naujo įžiebti konflikto liepsną regione, jau dabar krečiamame krizių Libane, Sirijoje, Irake, Jemene ir Katare.
Rytinę Jeruzalės dalį, kurioje gyveno daugiausiai arabai, Izraelis užėmė 1967 metais per Šešių dienų karą ir vėliau šią teritoriją aneksavo, paskelbęs visą miestą savo nedaloma sostine.
Tačiau palestiniečiai trokšta, kad Rytų Jeruzalė taptų jų būsimos valstybės sostine.
D. Trumpas buvo spaudžiamas imtis veiksmų dėl ambasados pagal 1995 metų įstatymą, skelbiantį, kad Jeruzalė „turėtų būti pripažinta Izraelio Valstybės sostine“ ir kad Amerikos atstovybė turėtų būti ten perkelta.
Palestinos išsivadavimo organizacijos (PIO) generalinis sekretorius Saebas Erekatas trečiadienį pareiškė, kad JAV prezidento sprendimas pripažinti Jeruzalę Izraelio sostine griauna bet kokią viltį išspręsti konfliktą dviejų valstybių sprendiniu.
„Jis sugriovė dviejų valstybių sprendinį“, – sakė žurnalistams ilgametis vyriausiasis palestiniečių derybininkas S. Erekatas po D. Trumpo kalbos.
D. Trumpas „iš savo šalies atėmė teisę gauti bet kokį vaidmenį“ taikos procese, pridūrė jis.
„Kaip aš, vyriausiasis palestiniečių derybininkas, galiu susėsti su šiais žmonėmis, jeigu jie man diktuoja, kad Jeruzalė ateityje bus Izraelio sostinė?“ – piktinosi S. Erekatas.
Toliau palaikys dviejų valstybių sprendimo būdą
„JAV palaikys dviejų valstybių sprendimo būdą, jei tik abiem pusėms pavyks pasiekti susitarimą“, – tikino prezidentas. Savo kalboje jis taip pat pabrėžė suprantantis, kad šis sprendimas sulauks kritikos, tačiau taip pat teigė tikintis, kad „taikos, nuosaikumo ir tolerancijos balsai nugalės neapykantos apraiškas“.
Kaip anksčiau sakė vienas aukšto rango administracijos pareigūnas, D. Trumpas ketina dar labiau įsitraukti į šimtmečius besitęsiantį ginčą tarp žydų, musulmonų ir krikščionių: prezidentas esą turėtų įsakyti ruoštis perkelti JAV ambasadą iš Tel Avivo į Jeruzalę.
Ambasada perkelta bus ne iš karto, tam reikės pasiruošti. Manoma, kad ji galėtų pradėti veikti Jeruzalėje po keletos metų.
JAV Valstybės departamentas pranešė, kad nedelsdamas imsis vykdyti prezidento nurodymą perkelti Amerikos ambasadą Izraelyje iš Tel Avivo į Jeruzalę, sakė valstybės sekretorius Rexas Tillersonas.
„Valstybės departamentas nedelsdamas pradės šio sprendimo įgyvendinimo procesą ir pradės ruoštis perkelti JAV ambasadą iš Tel Avivo į Jeruzalę“, – Vokietijoje viešintis R. Tillersonas sakė D. Trumpui paskelbus istorinį sprendimą oficialiai pripažinti Jeruzalę Izraelio sostine.
Jeruzalės statusas dešimtmečiais yra tapęs tiek pasidalijimo, tiek nesutarimų priežastimi. Didžiąją dalį 10-ojo dešimtmečio, įskaitant laikotarpį, kai tarp Izraelio ir palestiniečių buvo sudaryti Oslo taikos susitarimai, derybos dėl galutinio Jeruzalės statuso buvo atidėtos ateičiai, kad nesužlugdytų likusių taikos derybų.
2000 metais per tuometinio Izraelio ministro pirmininko Ehudo Barako ir tuometinio palestiniečių lyderio Yassero Arafato derybas beveik buvo pasiektas susitarimas, kad šis miestas būtų padalytas abiem tautoms. Izraelis būtų išsaugojęs Raudų sienos kontrolę, o palestiniečiams būtų atitekusi Kalno šventykla – trečioji pagal šventumą vieta musulmonams. Tačiau galutinį derybų etapą sužlugdė ginčai dėl to, kas kontroliuos požeminius tunelius, kurie eina po Jeruzalės senamiesčiu.
Jeruzalės statusas yra vienas opiausių Izraelio ir palestiniečių konflikto klausimų. Abi pusės laiko šį miestą savo sostine, o D. Trumpo pareiškimas jau dabar kursto įtampą šiame neramiame regione.
Per virtinę pokalbių telefonu šio žingsnio išvakarėse Saudo Arabijos, Egipto, Jordanijos, Europos Sąjungos, Prancūzijos, Vokietijos ir Turkijos lyderiai perspėjo D. Trumpą to nedaryti.
Dar prieš oficialų Jeruzalės pripažinimą Izraelio sostine Donaldas Trumpas pareiškė, kad šis žingsnis yra „gerokai pavėluotas“.
„Daugelis prezidentų sakė norį kažką padaryti, bet to nepadarė. Nežinau, ar pristigo drąsos ir apsigalvojo“, – sakė D. Trumpas, stengdamasis pavaizduoti save kaip prezidentą, įgyvendinsiantį pažadą, kurio jo pirmtakai įgyvendinti neišdrįso.
„Manau, tai gerokai pavėluota“, – pridūrė jis.