Skelbiama, kad D. Trumpas Jordanijos karaliui Abdullah ir palestiniečių prezidentui Mahmoudui Abbasui telefonu taip pat sakė, kad planuoja JAV ambasadą iš Tel Avivo perkelti į Jeruzalę. Tačiau tai būtų padaryta vėliau.

Baltieji rūmai vėlai antradienį žurnalistams nurodė, kad JAV prezidentas planuoja pasirašyti dar vieną dokumentą, kuris šešiems mėnesiams atidėtų sprendimą perkelti ambasadą. Abu sprendimus D. Trumpas turėtų paskelbti trečiadienį.

Planuojamas administracijos pranešimas jau kelia pasipiktinimą arabų pasaulyje. Anksti antradienį M. Abbaso tarnybos atstovė spaudai paskelbė pranešimą, kuriame įspėjama dėl „pavojingų pasekmių“, jei D. Trumpas tikrai įgyvendins savo planus perkelti ambasadą. Ne ką mažiau kritiškai reagavo ir karalius Abdullah, savo pranešime pareiškęs, kad pasikeitęs Baltųjų rūmų požiūris dėl Jeruzalės „pakenks Amerikos administracijos pastangoms atnaujinti taikos procesą“.

Tačiau dešiniojo sparno Izraelio lyderiai, priešingai, neslėpė savo džiaugsmo. D. Trumpui skirtoje žinutėje žydų Tėvynės partijos lyderis Naftali Bennetas teigė norįs „iš širdies gelmių padėkoti jam už įsipareigojimą ir ketinimus oficialiai pripažinti Jeruzalę Izraelio sostine“.

Itin skirtingos reakcijos išryškina faktą, kad Artimuosiuose Rytuose beveik nėra labiau ginčytinos temos, negu Jeruzalės ateitis.

Tiek palestiniečiai, tiek izraeliečiai laiko Jeruzalę savo sostine. Nors Izraelio parlamentas ir ministro pirmininko tarnyba dirba Jeruzalėje, jie įsikūrę vakarinėje Jeruzalės dalyje, kurią Izraelis kontroliuoja nuo 1949 metų. Rytinę Jeruzalės dalį Izraelis užėmė 1967 metais ir ją aneksavo.

Tarptautinė bendruomenė Rytų Jeruzalę laiko okupuota teritorija. Tačiau šioje miesto pusėje yra vietos, kurios yra šventos visoms trims monoteistinėms religijoms, įskaitant Raudų sieną, švenčiausią vietą žydų pasauliui, ir Kalno šventyklą, šventą vietą musulmonams.

Palestiniečiai norėtų oficialiai padalyti miestą ir paskelbti Rytų Jeruzalę būsimos palestiniečių valstybės sostine. Izraelis, švelniai tariant, su tuo nesutinka, ir dešiniojo sparno vyriausybės ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu seniai yra leidęs suprasti, kad jis dėl Jeruzalės neketina daryti jokių nuolaidų.

Politinė kova dėl šio miesto ateities tęsiasi dešimtmečiais, štai kodėl naujausi D. Trumpo ketinimai yra tokie reikšmingi – ir tokie pavojingi.

Mahmoudas Abbasas
Foto: AP/Scanpix

D. Trumpas palietė skausmingiausią Izraelio ir palestiniečių konflikto vietą

Jeruzalės statusas dešimtmečiais yra tapęs tiek pasidalijimo, tiek nesutarimų priežastimi. Didžiąją dalį 10-ojo dešimtmečio, įskaitant laikotarpį, kai tarp Izraelio ir palestiniečių buvo sudaryti Oslo taikos susitarimai, derybos dėl galutinio Jeruzalės statuso buvo atidėtos ateičiai, kad nesužlugdytų likusių taikos derybų.

2000 metais per tuometinio Izraelio ministro pirmininko Ehudo Barako ir tuometinio palestiniečių lyderio Yassero Arafato derybas beveik buvo pasiektas susitarimas, kad šis miestas būtų padalytas abiem tautoms. Izraelis būtų išsaugojęs Raudų sienos kontrolę, o palestiniečiams būtų atitekusi Kalno šventykla – trečioji pagal šventumą vieta musulmonams.

Tačiau galutinį derybų etapą sužlugdė ginčai dėl to, kas kontroliuos požeminius tunelius, kurie eina po Jeruzalės senamiesčiu.

Pastaruoju metu dėl šio miesto nevyko jokių derybų. Priežastis yra paprasta ir liūdna: Izraelio ir palestiniečių taikos derybos jau metų metais yra įstrigusios, ir nesimato jokių ženklų, kad artimiausiu metu jos atsinaujintų.

Šiuo metu Jeruzalė turi unikaliai keistą miesto be jokios šalies statusą. Šiame mieste gimę amerikiečiai savo pasuose turi įrašyti ne Izraelį, bet Jeruzalę. Taip yra todėl, kad pilietybė, kuri galiotų visame mieste, lieka ginčytina ir tai kelia įtūžį daugeliui izraeliečių bei Amerikos žydų.

Benjaminas Netanyahu
Foto: AFP/Scanpix

D. Trumpas žadėjo perkelti JAV ambasadą iš Tel Avivo. Tačiau to nepadarė

Per savo rinkimų kampaniją D. Trumpas žadėjo perkelti JAV ambasadą iš Tel Avivo į Jeruzalę, kurią vadino „amžinąja žydų tautos sostine“.

Tačiau vėliau persigalvojo. Nepaisydamas savo rinkimų kampanijos pažadų, birželio mėnesį jis pasirašė sprendimą dar šešiems mėnesiams palikti JAV ambasadą Tel Avive, blokuodamas 1995 metų Ambasados Jeruzalėje aktą, kuris automatiškai perkelia JAV diplomatinę atstovybę į Jeruzalę. (Tokius pačius sprendimus pasirašinėjo ir visi trys jo pirmtakai. Tai savotiška teisinė spraga, leidžianti prezidentui teigti, kad dėl Amerikos nacionalinių saugumo interesų ambasada turi likti Tel Avive.)

„Niekas neturėtų manyti, kad šis žingsnis reiškia susilpnėjusią prezidento paramą Izraeliui, - tuo metu savo pranešime tvirtino Baltieji rūmai. – Prezidentas Trumpas priėmė tokį sprendimą, kad maksimaliai padidintų šansus sėkmingai pasiekti susitarimą tarp izraeliečių ir palestiniečių“. “

Nepaisant pasikeitusios oficialios JAV pozicijos dėl Jeruzalės reikšmės, panašu, kad D. Trumpas vėl nuspręs palikti ambasadą Tel Avive. Antradienį „Bloomberg News“ ir kiti žiniasklaidos šaltiniai pranešė, kad D. Trumpas pasirašys dar vieną sprendimą, kuris vėl atidės sunkios užduoties perkelti ambasadą į Jeruzalę pradžią.

D. Trumpas vis tiek nori galutinio susitarimo

Sekmadienį D. Trumpo žentas ir aukšto rango patarėjas Jaredas Kushneris išreiškė nuomonę dėl administracijos įsipareigojimų taikos procesui. „Jei mes norime šiame regione užtikrinti didesnį stabilumą, mes turime išspręsti šį klausimą“, - klausytojams per „Brookings Institution“ Sabano forumą sakė J. Kushneris.

Prezidentas, jo teigimu, „regi tai kaip reikalą, kurį reikia išspręsti“.

Tačiau apie Jeruzalę jis kalbėjo nenoriai ir sakė, kad prezidentas dar neapsisprendė dėl šio miesto statuso ir ambasados. Dabar jau aišku, kad jo komentarai yra pasenę: D. Trumpas trečiadienį viešai turėtų įvardyti Jeruzalę Izraelio sostine.

BNS skelbia, kad vienas aukšto rango administracijos pareigūnas sakė, kad D. Trumpas šį istorinį pareiškimą paskelbs iš Baltųjų rūmų 13 val. vietos (20 val. Lietuvos) laiku, nors Amerikos sąjungininkai tame regione ir pasaulyje ragino jį to nedaryti.

„Jis pasakys, kad Jungtinių Valstijų vyriausybė pripažįsta Jeruzalę esant Izraelio sostine“, – sakė pareigūnas, pageidavęs neviešinti jo vardo.

„Ji tai vertina kaip tikrovės – tiek istorinės, tiek šiuolaikinės – pripažinimą“, – pridūrė šaltinis.

D. Trumpas ketina dar labiau įsitraukti į šimtmečius besitęsiantį ginčą tarp žydų, musulmonų ir krikščionių: prezidentas įsakys ruoštis perkelti JAV ambasadą iš Tel Avivo į Jeruzalę.

„Reikės laiko rasti vietai, išspręsti saugumo klausimams, suprojektuoti naują objektą, skirti lėšų naujam objektui ir jį pastatyti“, – aiškino pareigūnas. Jo pareiškimas rodo, kad šis žingsnis nebus atliktas artimiausiu laiku.

„Tam reikės kelerių metų, o ne mėnesių; tam reikės laiko“, – pabrėžė šaltinis.

Jeruzalės statusas yra vienas opiausių Izraelio ir palestiniečių konflikto klausimų. Abi pusės laiko šį miestą savo sostine, o laukiamas D. Trumpo pareiškimas jau dabar kursto įtampą šiame neramiame regione.

Per virtinę pokalbių telefonu šio žingsnio išvakarėse Saudo Arabijos, Egipto, Jordanijos, Europos Sąjungos, Prancūzijos, Vokietijos ir Turkijos lyderiai perspėjo D. Trumpą to nedaryti.

Skelbiama apie tris „pykčio dienas“

Piktindamosi prezidento D. Trumpo planais perkelti JAV ambasadą iš Tel Avivo į Jeruzalę, palestiniečių grupuotės nuo trečiadienio skelbia tris „pykčio dienas“.

Izraelio žvalgybos ministras Israelis Katzas perspėjo palestiniečius dėl smurtinių protestų. „Aš siūlau, kad jie nekeltų įtampos ir neitų šiuo keliu, – sakė jis. – Smurtiniai protestai būtų didelė palestiniečių savivaldos klaida“.

Izraelio policijos atstovas Micky Rosenfeldas pabrėžė, kad saugumo pajėgos bet kuriuo metu pasirengusios reaguoti į incidentus.

„JAV prezidento neišgąsdins grasinimai, – kalbėjo I. Katzas. – Jis mano, kad Jeruzalė turi būti Izraelio sostinė“. Jeruzalės pripažinimas esą yra reikšmingesnis nei ambasados perkėlimas, „kuris natūraliai įvyks vėliau“.

Aukštas palestiniečių prezidento Mahmoudo Abbaso patarėjas apkaltino JAV visiškai stojus Izraelio pusėn.

Artimieji Rytai „bus apversti aukštyn kojom“, Vokietijos radijui sakė Gazos gubernatorius Abdallah al-Frangi. Anot jo, JAV planai yra „smurto aktas“.

A. al-Frangi teigimu, palestiniečių reakcija „bus labai nemaloni – taip pat JAV“. Ir tokia politika esą baigsis tuo, kad akcijos taps nenuspėjamos.