„Tiesą sakant, manau, kad rusai analizuoja idėją: ar verta užbaigti konfliktą (Donbase - red.), pasiekti taikos, pasitraukti ir kaip visa tai turėtų atrodyti? Nemanau, kad jau apsisprendė būtent taip ir padaryti, nemanau, kad iš viso priėmė kažkokį sprendimą, bet tikrai svarsto galimus variantus“, - interviu sakė K. Volkeris.
Jis yra įsitikinęs, kad galutinį sprendimą priims ne kas kitas, o būtent Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.
„Ukraina labai įdomus atvejis: nors mūsų požiūris į pačią Ukrainą ir problemos sprendimo perspektyvos labai skiriasi, tačiau, manau, galėtume sutarti dėl bendrų veiksmų, o tai būtų puikus pagrindas norint ateityje nuveikti šį tą pozityvaus. Manau, kad Rusija norėtų, kad Ukraina būtų prorusiška šalis, Rusijai draugiška valstybė, turėtų sukalbamą valdžią, su kuria būtų galima lengvai sutarti“, - sako JAV pasiuntinys.
Tačiau, anot jo, įsiveržę į svečią šalį, pasiėmę dalį jos teritorijos, rusai savo rankomis lėmė labiau nacionalistinės, daugiau į Vakarus orientuotos ir vieningesnės Ukrainos nei ji buvo anksčiau sukūrimą.
„O juk norėjo visai priešingo rezultato, taigi dabar turi pagrindo sakyti: „Na, negavome, ko norėjome. Mums tai tikrai brangiai kainuoja – tiek karinė operacija, tiek pilietinis administravimas“. Maža to, brangiai kainuoja ir sankcijos, kenčia reputacija, santykiai su Europos Sąjunga, santykiai su Jungtinėmis Valstijomis. Taigi, iš esmės jie (rusai - red.) turėtų būti suinteresuoti spręsti šią problemą“, - sakė K. Volkeris.
Rytų Ukrainoje – tikrų tikriausias karas
Anot jo, JAV norėtų, kad konfliktas būtų išspręstas taip, kad būtų galima atkurti Ukrainos teritorinį vientisumą, sugrąžinti tas teritorijas.
„(...) Praktiškai tarp tų dviejų (Krymo ir Donbaso) skirtumo kaip ir nėra. Tai Rusijos invazija, Rusijos įvykdyta svečios šalies teritorijos okupacija. Krymo atveju jie įvykdė aneksiją, tačiau nė vienu iš tų atvejų to nepripažįsta. Tai neteisėta. Minsko susitarimai buvo skirti išspręsti konfliktą rytinėse Ukrainos teritorijose, kur vis dar vyksta kariniai veiksmai. Be to, ir šiandien ten kas maždaug tris dienas žūsta Ukrainos karys, Ukrainos teritorijoje, gindamas savo šalį. Taigi kalbame apie tikrų tikriausią karštąjį tašką“, - sakė ambasadorius.
Pasak jo, situacija Kryme šiandien kitokia. „Dabar mes nesutinkame su Rusijos įvykdyta invazija ir Krymo okupacija, bet jeigu pavyktų pasiekti progreso bent vienu klausimu – pavyzdžiui, Donbaso, – turėtume dėl to ir pasistengti. Aš iškėliau Krymo klausimą. Iškėliau Krymo klausimą, o rusai man ir sako: „Mes apie Krymą nekalbėsime“. Svarbu pripažinti ir nubrėžti ribą, kad šituo klausimu mes nesutariame“, - įsitikinęs K. Volkeris.
Jis sako, kad problema su Donbasu yra labai paprasta: jeigu Rusija nori iš ten pasitraukti (kas tiksliai nėra žinoma), didžiausią galvos skausmą kelia rusų ir ukrainiečių nepasitikėjimas vieni kitais. Rusai netiki, kad ukrainiečiai įgyvendins Minsko susitarimus, visus tuos įvardytus politinius žingsnius. Ukrainiečiai nemano, kad pavyks su rusais susitarti dėl regiono saugumo.
Taigi Rusijos siūlomos taikos palaikymo pajėgos, anot K. Volkerio, tarsi padėtų tą atskirtį sujungti tiltu.
„Bėda ta, kad jau trys metai nejudama iš vietos, tai niekur neveda, taigi taikos palaikymo pajėgų idėja yra susijusi tiesiogiai su saugumo užtikrinimu, svarbiausia pasirūpinti, kad tam būtų tinkamas metas ir erdvė. Manau, kad galima teigti, kad jis (Putinas - red.) pasirinko taikos kelią, jis nusprendė sustabdyti rusų ir ukrainiečių kovas. Jam pavyko Rytų Ukrainai iškovoti specialų statusą. Jam teks pasiekti ir Minsko susitarimų įgyvendinimo, tarptautinė bendruomenė toje teritorijoje rūpinsis saugumu, įskaitant ir rusakalbių žmonių saugumą bei visų ten gyvenančių žmonių. Taigi, jeigu tik panorės taip ir padaryti, jis galės džiaugtis daugybe svarbių pasiekimų. Tik mes nežinome, kaip jis nuspręs visa tai apžaisti“, - sakė K. Volkeris.
Pasak specialiojo pasiuntinio, viskas, ką galime padaryti, tai suvokti, kad tai, kas vyksta dabar – tikrų tikriausias karas, humanitarinė katastrofa – yra blogiausiais, koks tik gali būti, scenarijus ten gyvenantiems žmonėms, kuriuos visi nori apsaugoti. Baisiausia našta gula būtent ant jų pečių. Ir visa tai labai brangiai kainuoja pačiai Rusijai.
Ukraina ginasi
Kalbėdamas apie JAV prezidento administracijos požiūrį į padėtį Ukrainoje, K. Volkeris teigė, kad šiuo klausimu yra pasiektas nemenkas sutarimas, pozicija yra labai vieninga.
„Manau, kad administracija laikosi labai vieningos pozicijos, o paprasčiausias būdas tai padaryti, yra elgtis, kaip nori prezidentas, o jis pasisako už taiką. Be to, jeigu Jungtinių Valstijų ir Rusijos santykiai bent kiek pagerės, o aš esu tikras, kad būtent tokį tikslą sau turėtų kelti amerikiečiai, mes tikrai nenorime būti ten, kur esame dabar. Norėčiau, kad procesas būtų konstruktyvesnis. Tada ir Ukrainoje pastebėsime progresą“, - sakė ambasadorius.
Anot jo, Ukraina šiuo metu yra valstybė, savoje teritorijoje besiginanti nuo agresijos. Ten kiekvieną dieną ir toliau miršta žmonės. „Taigi kalbame ne apie ką kitą, o apie elementarią savigyną. (...) Taip turėtų elgtis kiekviena valstybė, norinti apginti savo teritoriją, apginti savo žmones nuo priešų agresijos“, - sakė jis.
JAV yra sulaukusi kritikos dėl ginklų tiekimo Ukrainai. Vienas iš argumentų buvo papildomas konflikto eskalavimas, ginklavimosi varžybos, kad Rusija nesileis provokuojama, o JAV tik pakurstys konfliktą. Anot K. Volkerio, konfliktas jau vyksta pats savaime, Rusija tai jau daro. O bet kuriai šaliai labai svarbu turėti galimybių apsiginti.
Jis sako, kad ukrainiečiai, gaivindami savo karines pajėgas, nuveikė labai daug. 2014 metais jie buvo praktiškai sunaikinti, nuo to laiko kaip reikiant atsigavo, jiems puikiai sekasi palaikyti stabilumą, jeigu galima taip sakyti, šalia konflikto linijos.
„Svarbiausias klausimas skamba taip – ar Ukraina yra sėkminga valstybė. Sėkminga demokratija. Rinkos ekonomika. Žmonių gerovė. Saugumas. Sąrašą galima tęsti ir tęsti. Sėkmingai konflikto užbaigimas yra labai svarbus žingsnis atkuriant šalies suverenumą, atkuriant visos Europos teritorinį vientisumą, atverčiant naują puslapį santykiuose su Rusija. Štai kuo norėtume užsiimti“, - sakė JAV atstovas.
„Man labai rūpi Ukrainos kaip valstybės sėkmė. Norėčiau, kad tame konflikte kuo greičiau būtų padėtas taškas. Norėčiau, kad grįžtume prie idėjos, kuri buvo svarbi daugumai administracijų, pradedant George‘o H. W. Busho ir kitų, mes kalbame apie vieningą, laisvą ir taikią Europą. Mes norime skatinti demokratines visuomenes, klestinčias, į rinką orientuotas ir visiems saugias visuomenes, įskaitant ir Rusiją“, - sakė K. Volkeris.
Jis apgailestauja, kad kol kas nieko panašaus nepasiekta, nors progresas tikrai didžiulis.
Dalis valstybių, kurios 1990 metais nepriklausė NATO, vėliau prie Aljanso prisijungė. Tai, pavyzdžiui, demokratiškos, klestinčios ir saugios valstybės – Čekija, Estija ir kitos. „Taigi, pavyko pasiekti didžiulio progreso, bet galutinio tikslo taip ir nepasiekėme. Susiklostė tai, kad Europoje vyksta aktyvių konfliktų. Jeigu yra bent menkiausios vilties tas problemas ir konfliktus išspręsti. Labai norėčiau taip ir padaryti. Esu pasirengęs viskam, ko tik prireiks“, - ryžtingai kalbėjo K. Volkeris.
Anot ambasadoriaus, JAV prezidentas Donaldas Trumpas nori taikos, nori, kad konfliktas pagaliau baigtųsi, jis nori, kad Ukraina susigrąžintų savo teritoriją.
Europos požiūris į Rusiją pasikeitė
K. Volkeris prisiminė Rusijos įsiveržimą į Gruziją. Jis tuo metu buvo Jungtinių Valstijų ambasadorius NATO.
„Pamenu, tuomet buvo akivaizdus nenoras atvirai kalbėti apie tai, ką Rusija daro, nebuvo bandymų rimtai reaguoti į Maskvos veiksmus. Jeigu prisimenate, po to, kai įsiveržė į Gruziją, per ateinančius šešis mėnesius buvo kalbama apie santykių perkrovimo mygtuką, Lavrovas (Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas - red.) ir valstybės sekretorė Hillary Clinton sakė, kad mes judame į priekį“, - interviu „Politico“ sakė K. Volkeris.
Anot jo, šiandien Vakarų Europos požiūris į Rusiją kitoks. Žymiai daugiau atvirumo, daugiau suvokimo, kad Rusija kišasi į jų vidaus reikalus, rinkimus, politinius procesus, žymiai geriau suprantama, ką Rusija išdarinėja su savo kaimynais – Gruzija, Moldova, Ukraina. Požiūris tikrai labai skiriasi nuo to, koks buvo prieš 10 metų.
„Tai nuolat kartoja ir prezidentas (D. Trumpas - red.): norėčiau, kad sutartume su Rusija. Gaila, tačiau Rusijos elgesys procesą labai apsunkina“, - apgailestavo K. Volkeris.
Pasak jo, pasižiūrėjus atidžiau į tuos du atvejus (Ukrainą ir Gruziją - red.), po įvykių Gruzijoje V. Putinui pavyko lengvai išsisukti. K. Volkeris mano, kad panašios baigties jis tikėjosi ir Ukrainoje. Jis taip pat mano, kad Sirijoje buvo peržengta raudona linija dėl cheminių ginklų, tada JAV nesiėmė jokių veiksmų, tiesiog stebėjo. Jis įsitikinęs, kad tai buvo dar vienas padrąsinimas, kad ir Ukrainos atveju V. Putinas išlips sausas iš balos.
„Taip jis įtikėjo, kad ir šį kartą pralįs be nuostolių. Laimei, taip nenutiko – jau pusketvirtų metų galioja sankcijos, pasikeitė požiūris Vakarų Europoje, tiesiog pasikeitė požiūris į Rusiją. Reagavome sustiprindami saugumą Baltijos valstybėse, Lenkijoje, Rumunijoje, padidindami savo sąjungininkių atgrasymo galimybes. Visa tai – scenarijus, kokio jis tikrai nesitikėjo“, - sakė K. Volkeris.
Žvaigždutės žemėlapyje
Anot JAV pasiuntinio, dėl Ukrainos stojimo į NATO nuspręs tik patys ukrainiečiai.
„Nei mes, nei europiečiai neturėtų jiems aiškinti, kad jų pasirinkimo galimybės yra ribotos. Tai, ką turime daryti, yra išlaikyti standartus. Neturėtume nuolaidžiauti dėl standartų, kurie būtini narystei NATO. Privalome ir toliau daug reikalauti dėl demokratijos, reformų, rinkos ekonomikos, kovos su korupcija, karinių pajėgų transformacijos, indėlio į bendrą saugumo sistemą, gebėjimo dalintis svarbia informacija – visa tai turėjo padaryti čekai, visa tai turėjo padaryti lenkai ir kiti. Tai vis dar labai svarbu. Tai reiškia, kad Ukrainos apsisprendimo atveju laukia labai ilgas kelias“, - interviu sakė K. Volkeris.
Jis mano, kad žinojimas, jog veiksmai bet kurioje Baltijos valstybėje baigsis nuožmiu Europos ir Jungtinių Valstijų atsaku, veikia kaip puiki atgrasymo strategija.
Jis taip pat mano, kad Rusija iš esmės tikrai nepasikeis. Jie gali pakeisti taktiką, gali šiek tiek peržiūrėti savo interesus ir pakoreguoti veiksmus, tačiau esminių pokyčių tikėtis tikrai neverta. Anot jo, rusai bandys išsiaiškinti, kokie veiksmai lemia kokį atsaką, kaip viskas bus. Jiems smalsu, kaip atrodys tas problemos išsprendimas, o tai labai sunku pamatuoti.
„Manau, kad Baracko Obamos administracijos valdymo metu buvo šioks toks limitas – jie nenorėjo pernelyg spausti Rusijos. Bet tada rusai įsiveržė į Ukrainą. Pasikeitė B. Obamos administracija, imtasi griežtesnės politikos nei pastaruosius kelerius perkrovimo strategijos metus. Atėjo nauja administracija. Nemanau, kad jie (rusai - red.) žinojo, kaip elgsis naujoji administracija (D. Trumpo administracija - red.). Jeigu žmogus domisi tuo, kas rašoma mūsų žiniasklaidoje, turėtų būti kaip reikiant pasimetęs. Be to, ir Sirijos klausimu laikomasi griežtos pozicijos. Jos laikomasi ir Ukrainos klausimu – siunčiama labai aiški žinia, kad mes norime šią problemą išspręsti. Jie nežino, kiek rimtai esame nusiteikę, ir tai juos glumina“, - sakė JAV pasiuntinys.
Jis mano, kad rusai pradeda jausti, jog reikia dėl kažko susitarti, nusileisti, kreipti dėmesį į kitus dalykus.
Paklaustas, kokia tikimybė procentais, kad ir po metų Ukrainoje ir toliau bus vykdomi kovos veiksmai, K. Volkeris atsakė, jog tikimybė –
mažiausiai 80 proc.
„Manau, kad yra vilties, jog to ir nebebus, tačiau realiausias scenarijus, kad kariniai veiksmai tęsis. Miršta žmonės, tokia situacija labai kenkia Donbaso gyventojams, kuriuos Rusija teigia bandanti apsaugoti. Tai labai kenkia ir pačiai Ukrainai. Jau žuvo daugiau nei 10 tūkst. žmonių. Jeigu pasitvirtintų blogiausios prognozės, būtų labai liūdna. Turime iš visų jėgų stengtis išspręsti šią problemą, turime suvokti, kad bus labai sunku“, - atsakė jis.
Atsakydamas į klausimą, ar jo anūkai, žiūrėdami į pasaulio žemėlapį, matys Rusijai priklausantį Krymą, K. Volkeris atsakė neigiamai.
„Ne, situacija panaši į tą, kokia buvo, kai augau, kai Baltijos šalys buvo pažymėtos žvaigždute, o tai bylojo, kad Jungtinės Valstijos nepripažįsta priverstinio Estijos, Latvijos ir Lietuvos įtraukimo į Tarybų Sąjungos sudėtį. Manau, kad bus būtent toks žemėlapis“, - sakė specialusis JAV pasiuntinys Ukrainos krizės klausimais.