Prieš šią iniciatyvą balsavo komiteto nariai, atstovaujantys Žaliųjų ir valstiečių sąjungai (ZZS) bei partijai „Iš širdies – Latvijai“ (NSL).

Komitetui pritarus, šis pasiūlymas dėl prezidento rinkimų tvarkos kartu su kitomis konstitucijos pataisomis bus pasiūlytas apsvarstyti darbo grupei, kurią artimiausiu laiku ketina įkurti Teisinių reikalų komitetas. Ši grupė turėtų įvertinti, ar siūlomoms pataisoms galima tikėtis būtinos Saeimos narių daugumos palaikymo.

Darbo grupės išvados turėtų būti pateiktos iki kovo vidurio.

Kaip buvo skelbta anksčiau, valdančiosios koalicijos partijų nuomonės išsiskyrė sprendžiant, ar Latvijos prezidentas įstatymų leidėjų turi būti renkamas slaptu, ar atviru balsavimu.

Valdančiosios Nacionalinio aljanso partijos bendrapirmininkis Gaidis Bėrzinis, Teisės reikalų komiteto pirmininkas, ragino deputatus pakeisti prezidento rinkimų procedūrą.

„Prezidento rinkimai slaptu balsavimu ir įstatymų leidėjų nenoras atskleisti žmonėms, kurį kandidatą ir kodėl jie palaikė, didina atotrūkį tarp žmonių ir parlamento. Taigi, pirmuoju žingsniu žmonių pasitikėjimui parlamentu padidinti Nacionalinis aljansas kviečia kitas partijas palaikyti atvirą prezidento rinkimų procesą, – sakė G. Bėrzinis. – Rinkėjai turi teisę žinoti, kaip balsavo jų išrinkti parlamento nariai.“

ZZS valdybos pirmininkas Armandas Krauzė savo ruožtu sakė BNS šiai iniciatyvai nepritariantis, nes balsuojant atvirai parlamentarams gali būti daromas spaudimas, siekiant paveikti rinkimų rezultatus.

„Slaptas balsavimas užtikrina tikslą balsuoti be jokio spaudimo“, – aiškino jis.

Daugiau kaip 11 tūkst. žmonių pasirašė portale manabalss.lv paskelbtą peticiją, kad prezidentas būtų renkamas atviru balsavimu. Parlamentas privalo svarstyti viešąsias iniciatyvas, jeigu jos sulaukia daugiau kaip 10 tūkst. piliečių palaikymo.

Prezidentas Raimondas Vėjuonis birželį ragino Saeimą pakeisti konstituciją, kad 2019 metais vyksiantys valstybės vadovo rinkimai būtų visuotiniai.

Kad būtų priimta tokia pataisa, jai turėtų pritarti mažiausiai du trečdaliai deputatų, tačiau G. Bėrzinis pastarąjį Teisės reikalų komiteto posėdį sakė, jog dabartinės sudėties Saeima tokiam žingsniui nepritartų.