Ši byla išryškino nepasitikėjimą, kuris jau seniai tvyro tarp nacionalinės valdžios ir čiabuvių samių bendruomenės, kuriai priklauso dauguma aukų ir įtariamųjų.
Tyrimas buvo pradėtas po to, kai laikraštis VG praėjusiais metais paskelbė 11 vyrų ir moterų liudijimus, esą jie buvo užpulti šiauriniame Tiusfiordo miestelyje, įsikūrusiame virš poliarinio rato ir neturinčio nė 2 tūkst. gyventojų.
Naujoje policijos ataskaitoje buvo nustatytos 82 aukos nuo ketverių iki 75 metų, ir 92 įtariami asmenys, tarp jų trys moterys. Kai kurie asmenys pateko į abi kategorijas.
Maždaug 70 proc. šių žmonių priklauso samių bendruomenei. Nemažai asmenų taip pat buvo laestadianizmo – konservatyvaus liuteronų atgimimo judėjimo – pasekėjai.
Iki šiol kaltinimai dešimčia užpuolimų buvo pateikti dviem asmenims, nurodė policija, pridurdama, kad netrukus gali atsirasti ir daugiau kaltinamųjų.
Ataskaita parodė, kad iš 151 seksualinio prievartavimo atvejo, įskaitant 43 išžaginimus, tarp jų trijų vaikų, daugiau kaip šimtui suėjo senaties terminas. Kai kurie nusikaltimai buvo įvykdyti dar 1953 metais.
„Policija neturi pagrindo manyti, kad įvykdytus nusikaltimus paaiškina tatutybė ar religiniai įsitikinimai“, - per spaudos konferenciją sakė policijos pareigūnė Tone Vangen.
Tačiau ji pabrėžė, kad dėl tam tikrų šios bendruomenės „mechanizmų“ šiems dalykams „buvo sunku iškilti“. Pasak jos, kai kurie įtariamieji atgailos pradėjo ieškoti religijoje, o ne kreipėsi į policiją.
„Įštikus situacijai, kai į tave žiūrės visa Norvegijos visuomenė, jaučiamas stiprus poreikis išsaugoti paslaptis šeimos viduje“, - pridūrė T. Vangen.
Tačiau ji taip pat atsiprašė dėl policijos neveiklumo, kai buvo gauti keli skundai.
Larsas Magne Andreassenas, vadovaujantis vienam samių kultūros centrui Tiusfiorde, naujienų agentūrai AFP sakė, kad jį kankina prieštaringi „skausmo“ ir „pasididžiavimo“ jausmai.
„Skaudu pripažinti, kad per tiek daug metų įvyko tiek daug atvejų… Kai kam jie buvo labai rimti“, - sakė L. M. Andreassenas, bet išreiškė „pasididžiavimą bendruomene, išdrįsusia nutraukti tylą“.
„Tiusfiordo byloje aukų tylėjimas sulaukė panašios policijos tylos“, - teigė jis.
„Ne tiek svarbu, kad samiai turi vieną kultūrinę problemą, kurią reikia išguiti, kiek tai, kad niekas jų nenorėjo išgirsti“, - pridūrė L. M. Andreassenas.
„(Faktų) mastai yra milžiniški“, - Norvegijos naujienų agentūrai NTB sakė Tiusfiordo meras Toras Asgeiras Johansenas.
„Tai maža bendruomenė ir tai, žinoma, turės jai įtakos“, - pridūrė jis.
Norvegijoje gyvena nuo 40 tūkst. iki 60 tūkst. samių, tačiau tiksliai juos suskaičiuoti trukdo migracijos srautai ir etninis maišymasis.
1997 metais samiai sulaukė oficialaus Norvegijos karaliaus Haraldo atsiprašymo dėl diskriminacijos.
Šios tautos gyvenimo būdui, glaudžiai susijusiam su gamta, kenkia kalnakasyba, vėjo jėgainių statybos ir miško darbai, kurie vis labiau kėsinasi į elnių ganyklas ir žvejybos rajonus.
