„Šiandien naktį dviejuose Donecko kariniuose objektuose nugriaudėjo sprogimai. Yra žuvusiųjų. Zacharčenka valdininkams uždraudė komentuoti įvykius ir įspėjo, kad būtina išvengti informacijos nuotėkio į žiniasklaidą“, – teigiama „Ukrinform“ pranešime.
Šaltinio teigimu, šie įvykiai siejami su neramumais Luhanske.
Kai kurie analitikai linkę vertinti vadinamojoje „Luhansko liaudies respublikoje“ vykstantį pasipriešinimą kaip mėginimą aiškintis santykius tarp Rusijos Generalinio štabo Vyriausiosios žvalgybos valdybos (GRU) kontroliuojamo „Luhansko liaudies respublikos“ prorusiškų separatistų lyderio Igorio Plotnickio, Leonido Pasečniko, kuriam įtaką daro Rusijos Federalinės saugumo tarnybos (FST), ir Igorio Korneto.
Be to, manoma, kad laikui bėgant galima tikėtis Donecke įsiplieksiančių rusų jėgos struktūrų atstovų susirėmimų. Pasigirsta ir nuomonių, kad naujas kai kurių separatistų planas – sujungti vadinamąsias „Luhansko ir Donecko liaudies respublikas“, kurias turėtų valdyti viena vadovybė.
Užėmė Luhansko centrą
DELFI primena, kad antradienį Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) stebėtojų misija pranešė, kad jos atstovai matė Luhansko centre dislokuotas karines mašinas ir ginkluotus žmones, taip pat stebėjo kariškų sunkvežimių koloną, veikiausiai vežusią kovotojus iš separatistų kontroliuojamų teritorijų Donecko srityje į Luhanską.
Netoli Debalcevės miesto Donecko srityje stebėtojai matė koloną, kurią sudarė mažiausiai šeši kariški sunkvežimiai, du šarvuotieji transporteriai, sunkvežimis su priešlėktuvinių kulkosvaidžių sistema, daugiau kaip 20 civilių automobilių be registracijos numerių ir važiavo mažiausiai 50 ginkluotų asmenų.
Antradienį liudininkai pasakojo, kad Luhansko miesto centre kai kurias gatves buvo užblokavę ginkluoti asmenys ir karinės mašinos.
Pasak jų, ginkluoti asmenys, vilkintys slepiamąsias uniformas be skiriamųjų ženklų, blokavo privažiavimus prie apsišaukėliškos Luhansko liaudies respublikos (LLR) Vidaus reikalų ministerijos pastato.
Be to, ginkluoti asmenys blokavo ir privažiavimus prie pastato, kur dirba LLR administracijos vadovas.
Šaltinis iš LLR jėgos struktūrų naujienų agentūrą „Interfax“ informavo, kad šie įvykiai gali būti susiję su pirmadienį VRM vadovo Igorio Korneto paskelbtu pranešimu apie atsistatydinimą. Be kita to, jo atžvilgiu buvo pradėta baudžiamoji byla.
Kaip pranešama, keletas LLR VRM darbuotojų antradienio rytą kreipėsi į „respublikos“ vadovą ir išreiškė nepasitenkinimą I. Korneto pasitraukimu iš pareigų.
Vis dėlto I. Plotnickis vėliau buvo pareiškęs, kad padėtis teritorijoje valdoma ir kad imamasi priemonių šiai krizei išspręsti.
„Noriu patikinti, kad LLR vadovybė kontroliuoja padėtį ir kad (šis incidentas) artimiausiu metu bus visiškai išspręstas“, – sakoma I. Plotnickio oficialiame tinklalapyje antradienį paskelbtame pranešime.
Separatistų lyderis pridūrė, kad šių veiksmų organizatoriai siekia „sukurti socialinę įtampą LLR miestuose“.
„Vis dėlto jų veiksmai neturėtų būti priežastis panikai ir artimiausiu metu jie bus visiškai nutraukti. Dabar LLR vadovybė daro viską, kas įmanoma, kad užtikrintų respublikos miestų gyventojų saugumą“, – rašė I. Plotnickis.
Prorusiški separatistai Donecko ir Luhansko „liaudies respublikų“ įkūrimą paskelbė po 2014 metų kovo, kai Maskva aneksavo Ukrainai priklausantį Krymo pusiasalį. Dėl to Ukrainos rytuose įsiplieskė iki šiol tebesitęsiantis karas, nusinešęs daugiau kaip 10 tūkst. žmonių gyvybių.
Lrt.lt rašo, kad kol kas nėra patikimos informacijos nei apie I. Plotnickio likimą, nei apie Kremliaus vaidmenį.
Ginkluoti kovotojai ir uniformos be skiriamųjų ženklų - separatistų gaujos Luhanske tarpusavyje kovoja kruvinas kovas nuo pat Rusijos įsiveržimo prieš trejus su puse metų, bet dar niekada tai nebuvo taip panašu į perversmą.
Tie ginkluoti asmenys, kurie kalba, sako, kad jie ištikimi vadinamosios „Luhansko liaudies respublikos“ vidaus reikalų ministrui, ir kad tai - seniai planuotos pratybos.
Tačiau atrodo, kad jie ne tik gina savo ministerijos pastatą, bet ir laiko apsiautę kitą pastatą, kur dirba separatistų vadovas. Jam ištikima televizija neveikia jau antrą dieną, bet internete šį rytą paskelbė vaizdo įrašą, kaip I. Plotnickis susitinka su sau ištikimų jėgos struktūrų vadovais.
Įrašas turi paneigti sklandančius gandus, kad I. Plotnickis pabėgo į Rusiją, kaip yra padaręs jau ne vienas besipešančių separatistų lyderis.
Skelbiami ir kiti įrašai, kur ištikimybę jam skelbia kitų valdžios institucijų atstovai. I. Plotnickis jau yra patyręs pasikėsinimų. Dar bent trys gaujų vadai nužudyti, kiti mįslingomis aplinkybėmis mirė Luhanske ar Maskvoje.
Savo vidaus reikalų ministrą Igorį Kornetą nuversti jis norėjo jau kurį laiką ir kaltino jį dėl korupcijos bei kankinimų, o pirmadienį ryžosi jį atleisti. Šis paskelbė, kad nesitraukia, o jo pavaldiniai viešu laišku paskelbė, kad toliau paklus jam.
I. Kornetas aiškina aptikęs, kad kai kurie vadovybės pareigūnai susimokę su Ukrainos valdžia, perdavęs duomenis I. Plotnickiui ir pareikalavęs juos suimti. Ukrainos vidaus reikalų ministerija situaciją vertina kandžiai: esą Luhanske vorai stiklainyje toliau ėda vienas kitą, bet Kijevas sunerimęs. Prezidentas sukvietė Nacionalinę saugumo tarybą ir paskelbė, kad samdiniai separatistų teritorijoje suaktyvėję, o iš Rusijos įvestas naujas tankų dalinys.
Sureagavo Ukraina
Rusijos karinė vadovybė naudojasi situacija Luhanske, siekdama eskaluoti kovinius veiksmus Rytų Ukrainoje prieš antiteroristinę operaciją, ketvirtadienį pareiškė Ukrainos Gynybos ministerijos antiteroristinės operacijos štabo atstovas Oleksandras Motuzianikas.
„Remiantis Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos informacija, kilus visuomeninei ir politinei krizei vadinamosios LLR teritorijoje, rusų okupacinė karo vadovybė stengiasi pasinaudoti šia situacija, kad eskaluotų kovinius veiksmus prieš antiteroristinės operacijos pajėgas“, – sakė jis ketvirtadienį per spaudos konferenciją, paminėdamas apsišaukėlišką „Luhansko Liaudies Respubliką“.
Pasak O. Motuzianiko, remiantis ministerijos turima informacija, vieno vadinamojo Antrojo armijos korpuso susivienijimo vadas įsakė paruošti toliašaudę artileriją, sutelktą pozicijose palei „raudonąją liniją“, nuo kurios šaudoma į laikinai okupuotos Luhansko srities teritorijos vidų, siekiant imituoti artilerijos šaudymą iš Ukrainos Ginkluotųjų pajėgų pusės.
Gynybos ministerijos atstovas taip pat tvirtino, kad okupuotose teritorijose blogėja vietos žmonių gyvenimo sąlygos.
„Pavyzdžiui, Luhansko bankuose ir bankomatuose nėra grynųjų pinigų. Pirminiais duomenimis, visi grynieji pinigai buvo išvežti į Rusijos teritoriją. Pensininkams, kurie, norėdami išsiaiškinti situaciją, kreipiasi į finansinių įstaigų darbuotojus, pranešama, kad lėšų nebus iki šių metų pabaigos. Priežasčių niekas neskelbia“, – sakė O. Motuzianikas.
DELFI primena, kad jau daugiau kaip 10 tūkst. žmonių gyvybių nusinešęs konfliktas Ukrainoje prasidėjo po 2014-ųjų Euromaidano revoliucijos Kijeve, nuvertusios Kremliaus remtą prezidentą Viktorą Janukovyčių, atsisakiusį pasirašyti asociacijos su ES sutartį.
Atsakydama Rusija pasiuntė savo pajėgas okupuoti Krymo ir jį vėliau aneksavo, o vėliau Ukrainos rytuose įsiplieskė ginkluotas konfliktas tarp Maskvos palaikomų separatistų ir naujosios provakarietiškos Kijevo vyriausybės pajėgų.