Tokiu būdu tarnyba patvirtino anksčiau šį mėnesį pasirodžiusius pranešimus apie virš Europos užfiksuotą radioaktyvumo padidėjimą.
Laikotarpiu nuo rugsėjo 25 dienos iki spalio 1-osios „oro mėginiuose iš Argajašo ir Novogorno stebėjimo stočių rasta radioaktyviojo izotopo rutenio-106“, informavo Rusijos federalinė hidrometeorologijos ir aplinkos stebėjimo tarnyba („Rosgidromet“).
Didžiausia jo koncentracija buvo užfiksuota Uralo pietuose esančios Čeliabinsko srities Argajašo kaime įsikūrusioje stotyje. Čia nustatyta „itin didelė“ izotopo rutenio-106 koncentracija, 986 kartus viršijanti įprastą radiacinės taršos lygį, nurodė „Rosgidromet“
Netrukus rutenio-106 buvo aptikta Tatarstane, kiek vėliau – Pietų Rusijoje. Galiausiai radioaktyviųjų dulkių debesis rugsėjo 29 dieną pasiekė Europą ir nuo Italijos slinko žemyno šiaurės link.
„Rosgidromet“ neįvardijo konkretaus taršos šaltinio, tačiau Argajašo stotis įsikūrusi už maždaug 30 km nuo branduolinio komplekso „Majak“, kur 1957-aisiaias įvyko viena baisiausių branduolinių avarijų žmonijos istorijoje.
Dabar šiame komplekse perdirbamos ir saugomos branduolinės atliekos.
Lapkričio 9 dieną Prancūzijos radiacinės saugos ir branduolinio saugumo institutas (IRSN) paskelbė, kad nuo rugsėjo 27-osios iki spalio 13-osios šalyje paimtuose oro mėginiuose aptikta radioaktyviojo izotopo rutenio-106.
IRSN nurodė, jog tikėtina, kad rutenio-106 koncentracija ore padidėjo dėl avarijos, įvykusios kažkur tarp Volgos ir Uralo kalnų. Institutas pažymėjo, kad Europoje nustatytas radioaktyviųjų dalelių koncentracijos padidėjimas jokio pavojaus žmonių sveikatai nekelia.
Radioaktyvusis izotopas rutenis-106 susidaro branduoliniame reaktoriuje skylant atomams. Ru-106 taip pat naudojamas medicininėje įrangoje, skirtoje spindulinei terapijai.
Rusijos valstybinė branduolinės energetikos milžinė „Rosatom“ tąsyk nurodė, kad „radiacija aplink visus Rusijos branduolinės infrastruktūros objektus neviršija normos ir yra įprasto lygio“.
IRSN sakė, kad branduolinis reaktorius negalėjo būti rutenio-106 šaltinis, nes tokiu atveju atmosferoje būtų aptikta ir kitų radioaktyviųjų dalelių.
Prancūzų mokslininkų nuomone, radioaktyviųjų dulkių debesis galėjo atsirasti dėl nuotėkio iš įrenginio, susijusio su branduolinio kuro ciklu ar gaminančio radioaktyviąsias medžiagas.
„Greenpeace“ padalinys Rusijoje pirmadienį paragino „Rosatom“ pradėti „išsamų tyrimą ir viešai paskelbti informaciją apie incidentus „Majak“ komplekse“.
„Greenpeace“ išsiųs laišką su raginimu prokurorams pradėti tyrimą dėl galimo branduolinės avarijos nuslėpimo“, rašoma organizacijos paskelbtame pareiškime.
Spalio viduryje „Rosatom“ Rusijos žiniasklaidai išplatino pareiškimą, kuriame nurodė, kad rugsėjo 25 – spalio 7 dienos mėginiuose, įskaitant paimtus Pietų Urale, nebuvo aptikta rutenio-106 pėdsakų“. Jo buvo aptikta tik mėginiuose iš Sankt Peterburgo.
Neigia, kad įvyko branduolinė avarija
Rusijos valstybinė branduolinės energetikos milžinė „Rosatom“ antradienį paneigė, jog jos branduoliniuose kompleksuose įvyko kokių nors avarijų, nors anksčiau patvirtino, kad rugsėjo pabaigoje keliuose šalies regionuose buvo užfiksuota „itin aukšta“ izotopo rutenio-106 koncentracija.
„Rusijos branduolinės infrastruktūros kompleksuose nebuvo jokių incidentų“, – naujienų agentūrai AFP sakė „Rosatom“ atstovas.