Praėjusį pirmadienį Miunchene Hannso Seidelio fonde vykusiame susitikime B. Kahlas akcentavo didėjančias Rusijos ambicijas ir iškėlė klausimą, ar ES turi pakankamai pajėgumo apsiginti.
B. Kahlo teigimu, Vokietijos federalinė žvalgybos tarnyba (FŽT) pastebėjo nerimą keliantį modernizavimą ir kariuomenės dislokavimą neseniai vykusių karinių pratybų „Zapad“ metu palei ES narių Baltijos šalių sienas. „Visame kariniame regione vakaruose, taip ir pietuose, šiaurėje, ginkluotųjų pajėgų apimtis pasiekė naują mastą“, – sakė jis.
Jis pabrėžė, kad Kremlius vėl siekia imtis lyderio vaidmens Europos žemyne. „Iš dalies (Kremlius tuo) siekia – susilpninti ES ir nustumti JAV, o ypač – jas perskirti, – sakė B. Kahlo. – Trumpai tariant – užuot buvusi Europos saugumo partnere, Rusija yra potencialus pavojus. Pasaulio politikos veikėja Rusija sugrįžo – ji bus nemaloni kaimynė.“
B. Kahlo kalba laikoma neįprasta ir netikėta, nes jis retai viešina savo analizes. Vokietijos FŽT vadovas pabrėžė – Vokietijos ir Europos slaptosioms tarnyboms būtina artimai bendradarbiauti su kolegomis JAV.
„Kaip FŽT vadovas, turėčiau pasakyti, kad bendradarbiavimas su Amerikos žvalgybos agentūromis – svarbi mūsų stiprybės sąlyga“, – sakė R. Kahlas ir pridūrė, kad JAV – vienintelė valstybė, kurios kariuomenė dislokuota trijuose pavojingiausiuose pasaulio geopolitiniuose frontuose – Rytų Europoje, Persijos įlankoje ir Rytų Azijoje.
Anot R. Kahlo, klausimas, kurį turi užduoti NATO ir tarptautinė bendruomenė, – ar jų pačių gynybos ir ginklų pakanka apsiginti.
JAV turi „10 lėktuvnešių, kurie per trumpą laikotarpį gali būti nusiųsti į tarptautines konflikto zonas“, – teigė žvalgybos tarnybos vadovas.
Vokietijoje dislokuota apie 34 000 amerikiečių kareivių, o tai „rodo, kokie tvirti tebėra saugumo ryšiai tarp Berlyno ir Vašingtono, – sakė jis. – Europa tik kartu su JAV pajėgs kelerius artimiausius metus tapti patikima atsvara Rusijai Rytų Europos flange.“
Vokiečių karinio žurnalo „Jane‘s Defence Weekly“ korespondentas Sebastianas Schulte sakė, kad R. Kahlo komentarai buvo „realistiški, pragmatiški ir sutampa su kitų apžvalgininkų analizėmis“.
„Mes per mažai kalbame apie Rusijos elgesį su Vakarais, Europa ir konkrečiai – su Rytų Europos šalimis pagrindinėje viešojoje erdvėje, – teigė S. Schulte. – Vyksta mažo intensyvumo susišaudymo karas tarp Rusijos remiamų karinių pajėgų ir Ukrainos, o viešos analizės, kuri būtų ne šiaip pranešimas apie įvykius, trūkumas tiesiog stebina.“
Prahoje esančio Tarptautinių santykių instituto Europos saugumo centro vadovas, vyriausiasis tyrėjas Markas Galeottis mano, kad dalis R. Kahlo pastebėjimų gali būti tiesa, bet iš esmės visą kalbą rėmina panikos kėlėjo posakiai.
„Ar akivaizdu, kad Rusija yra daug kategoriškesnė ir agresyvesnė, kad iš esmės stengiasi neutralizuoti Europą? Taip, teisybė. Tačiau turiu pripažinti – nustebau, kad akcentuojama karinė dimensija ir daroma išvada, kad Rusija kelia tiesioginę karinę grėsmę, nes tai nėra tiesa“, – dėstė M. Galeottis.
M. Galeottis pabrėžė – nors Kremlius didina karines pajėgas, Rusijai dar tektų nueiti ilgą kelią, kol pasivytų NATO. „Mažiausiai pusė Rusijos kariuomenės dar nėra tinkamai modernizuota, – sakė jis. – Be to, kalbant vien apie Europos NATO priklausančias šalis, be JAV ir be Kanados, jos turi daugiau sausumos pajėgų nei Rusija.“ M. Galeottis taip pat pareiškė, kad pernai Rusija 7 proc. sumažino gynybos biudžetą ir kad šios didžiulės šalies ekonomika yra mažesnė nei Vokietijos.
Anot M. Galeotti‘o analizės, Rusija realiai galėtų vienu metu mobilizuoti apie 50 000 karių. „Tai ne sovietinė Raudonoji armija. Ne tokios karinės pajėgos, kurios galėtų įsiveržti į Vakarų Europą, įveikti NATO ir turėtų šansų laimėti“, – sakė jis.
M. Galleotti‘o teigimu, ironiška, kad tokie komentarai skamba iš tokio rango pareigūnų kaip R. Khlas lūpų. „Kai kalbu su pažįstamais žmonėmis iš Rusų karinių pareigūnų, girdisi susierzinimas dėl to, kad Vakarai kelia paniką dėl Rusijos ketinimų ir pajėgumo, – aiškino M. Galeottis. – Tačiau iš dalies girdisi ir pasitenkinimas, nes kuo labiau Rusija perdėtai vadinama galinga valstybe su fenomenaliais sugebėjimais, tuo Rusija tampa galingesnė. Tokios kalbos Maskvai naudingos.“