Vienas iš neįvardytų vyrų, kurio pardavimo epizodas užfiksuotas kanalui CNN perduotame prastos kokybės mobiliuoju telefonu nufilmuotame vaizdo įraše, yra Nigerijos pilietis. Iš pažiūros jam galėtų būti kiek daugiau nei dvidešimt metų. Jis dėvi šviesius marškinius ir treningo kelnes.
Peržiūrėję užfiksuotus šio vergų aukciono kadrus, CNN žurnalistai pasistengė patikrinti filmuotos medžiagos autentiškumą, todėl nuvyko į Libiją, kad galėtų imtis nuodugnesnio tyrimo.
Apsirūpinę slaptomis kameromis praeitą mėnesį jie apsilankė netoli šalies sostinės Tripolio esančiose valdose ir tapo ne ilgiau kaip septynias minutes užtrukusių varžytinių, kuriose skelbiamos sumos buvo už žmones siūlomos kainos, liudininkais. Per tokį trumpą laiką aukciono rengėjams pavyko parduoti ne mažiau kaip tuziną žmonių.
„Gal kam reikia žemkasio? Šis tvirtas vyras tikrai tiks tokiam darbui, – komentavo kamufliažo spalvų uniforma dėvintis pardavėjas. – Koks būtų kainos pasiūlymas?“
Potencialiems pirkėjams keliant rankas augo ir už žmones siūloma kaina. Po kelių minučių varžytinės buvo baigtos, o savo likimo negalintys pakeisti vyrai perduoti naujiesiems šeimininkams.
Po aukciono CNN žurnalistams pavyko susitikti su dviem parduotais žmonėmis. Jie jautėsi tokie palaužti, kad vargiai begalėjo kalbėti, be to, buvo taip įbauginti, kad į kiekvieną nepažįstamąjį žvelgė su įtarumu.
Kasmet Libijos sienas kerta dešimtys tūstančių žmonių. Tai iš konflikto krečiamos zonos bėgantys asmenys arba ekonominiai migrantai, savo viltis siejantys su Europoje galbūt atsiversiančiomis platesnėmis galimybėmis.
Pastaruoju metu, kai Libijos pakrančių apsaugos pareigūnai ėmė taikyti griežtesnius suvaržymus, vis mažiau laivų sugeba išsiirti į jūrą, todėl dalis minėtų paskatų vedinų keleivių pasiduoda į nelegalios imigracijos tarpininkų rankas. Šitaip tarpininkai tampa šeimininkais, o migrantai ir pabėgėliai – vergais.
Neginčytinu neteisėtos veikos įrodymu tapusi CNN nufilmuota medžiaga buvo perduota Libijos vadovybei, pažadėjusiai pradėti būtinąjį tyrimą.
Vienas iš užsieniečių sulaikymo centre atsidūrusių migrantų, jaunuolis, vardu Victory, prisipažino, kad buvo parduotas vergų aukcione. Išvargintas Nigerijos Edo valstijoje įsigalėjusios korupcijos 21 metų vyras, kaip pats sako, pabėgo iš gimtosios šalies su viltimi pasiekti Europą. Jo pastangos užtruko metus ir keturis mėnesius, be to, pareikalavo visų per gyvenimą sukauptų santaupų.
Victory kelionė įstrigo Libijoje. Jam, kaip ir kitiems būsimiems migrantams, čia teko susidurti su ypač nuožmiomis gyvenimo sąlygomis, maisto stygiumi, taip pat neleistinu savo pagrobėjų elgesiu ir smurtavimu.
„Jei apžiūrėtumėte daugelį čia esančių žmonių, jei atidžiau pažvelgtumėte į jų kūnus, pastebėtumėte ne vieną [sumušimų paliktą] žymę. Žmonės čia mušami, luošinami,“ – sakė jaunuolis.
Kai išseko visos turėtos santaupos, Victory nelegaliai jį gabenusių asmenų buvo parduotas kaip dieninis darbininkas. Už jį sumokėta suma, kaip jam buvo žadėta, turėjo būti panaudota jo įsiskolinimui padengti.
Deja, po kelių priverstinio darbo savaičių vyras sulaukė žinios, kad jį perkant sumokėtų pinigų toli gražu nepakako. Tada jis buvo grąžintas nelegalios imigracijos tarpininkams, o vėliau dar keletą kartų parduotas.
Kaip CNN žurnalistams prisipažino į užsieniečių registracijos centrą patekęs vyras, pastangos pasiekti Europą jam atsiėjo daugiau nei milijoną Nigerijos nairų (2 385 eurus). „Mano motina lankėsi net dviejuose kaimuose ir skolinosi pinigų, kurių galėtų prireikti mano gyvybei išgelbėti“, – sakė vyras, laukiantis, kol bus sugrąžintas į Nigeriją.
Kadangi kelionė per Šiaurės Afrikos šalis darosi vis sudėtingesnė, daugeliui migrantų tenka atsveikinti su viltimi kada nors pasiekti Europos krantus.
Norą pasinaudoti Tarptautinės migracijos organizacijos (TMO) suorganizuotais skrydžiais ir savo valia grįžti į gimtuosius kraštus šiemet pareiškė daugiau nei 8,8 tūkst. asmenų.
Nors nemažam skaičiui iš Nigerijos išvykusių Victory draugų, šiaip ar taip, pavyko pasiekti Europą, jis pats turės tuščiomis grįžti namo.