D. Trumpas tapo pirmuoju valstybės vadovu nuo Harry'o Trumano laikų, kurio reitingas po išrinkimo nukrito taip žemai. D. Trumpu, remiantis tyrimo duomenimis, nepasitiki 59 proc. amerikiečių, pasitiki – tik 37 proc. Palaikymo lygis, tokiu būdu, yra neigiamas – minus 22 punktai.
Pastaraisiais metais visi prezidentai turėjo teigiamą palaikymo lygį. Aukščiausius reitingus turėjo tėvas ir sūnus Bushai (George'as H. Bushas ir George'as W. Bushas - red.) - 56 ir 80 punktų, kurie sudarė atitinkamai 76 proc. ir 89 proc. amerikiečių, kurie jais pasitikėjo.
Gana žemą, bet ne neigiamą reitingą turėjo Barackas Obama, Billas Clintonas ir Jimmy'is Carteris - atitinkamai 17, 11 ir 21 punktai.
Taigi BBC apžvelgė svarbiausius D. Trumpo priešrinkiminius pažadus ir tai, kaip juos sekėsi įgyvendinti.
1. Siena pasienyje su Meksika
Tai buvo vienas svarbiausių D. Trumpo rinkimų kampanijos pažadų. Palei visą JAV ir Meksikos pasienį jis žadėjo pastatyti aukštą, patikimą ir „dailią meniniu požiūriu“ sieną, kuri sulaikytų nelegalių migrantų srautus. Tačiau mokėti už šios sienos statybas turėjo Meksikos mokesčių mokėtojai.
Nurodymas pradėti Didžiosios Amerikos sienos statybas buvo vienas pirmųjų, kurį pasirašė D. Trumpas. Ankstesni JAV prezidentai taip pat mąstydavo apie užtvarų sistemas ties siena su Meksika, tačiau jų architektūriniai sumanymai apsiribodavo aukštomis tvoromis.
Artėjant pirmosioms D. Trumpo išrinkimo prezidentu metinėms, netoli Kalifornijos San Diego miesto, esančio prie sienos su Meksika, atsirado pirmieji milžiniški poliai. Ar jie virs „Didžiąja Amerikos siena“, kol kas neaišku.
Pažado būklė: neįvykdytas.
2. Mokesčių mažinimas
Pažadai mažinti mokesčius viduriniajai klasei yra mėgstama Respublikonų partijos rinkimų programos dalis. Visi respublikonų prezidentai stengėsi sumažinti kokį nors mokestį.
Pristatydamas savo mokesčių planą, D. Trumpas žadėjo, kad turtuoliai nepajus jokios naudos. Tačiau analitikai, išvydę respublikonų parengtą planą „Tax Cuts And Jobs Act“, atvirkščiai, paskaičiavo, kad nauji mokesčių įstatymai bus naudingi būtent turtingiems amerikiečiams ir stambioms korporacijoms.
Šie įstatymai turėtų supaprastinti mokesčių deklaravimo formą. Ofšorinėse zonose gauto pelno mokestis bus vienkartinis, o mokesčių tarifas bendrovėms bus sudarytas iš trijų, o ne septynių, pakopų – 12, 25 ir 33 proc. Be to, respublikonai nori panaikinti paveldėto turto mokestį, kurį dabar moka mirusiojo giminaičiai, gavę stambų palikimą.
Viduriniosios klasės atstovai ir skurstantieji iš šios reformos nepajus praktiškai jokios naudos. Nuliniai mokesčių tarifai galios tik toms šeimoms, kurių bendros metinės pajamos sudarys 24 tūkst. dolerių.
Pažado būklė: rengiamas.
3. Valstybinės „Obamacare“ programos panaikinimas
Pažadas atšaukti sveikatos draudimo programą „Obamacare“ buvo vienas mėgstamiausių D. Trumpo rinkimų kampanijos akcentų. Per pirmuosius dešimt 2016 metų mėnesių nebuvo nė dienos, kad respublikonų kandidatas nepaminėtų savo pirmtako įvestos medicininio draudimo programos.
Medicina Amerikoje yra mokama ir dengiama draudimo. Vidutinis amerikietis, jei neserga, per metus jai išleidžia apie 3 tūkst. dolerių. Kol nebuvo įvesta „Obamacare“ programa, Jungtinėse Valstijose sveikatos draudimo neturėjo maždaug 20 proc. gyventojų.
Barackui Obamai dėl šios programos piliečių be sveikatos draudimo skaičių pavyko sumažinti iki 8 proc. B. Obamos reforma uždraudė draudimo bendrovėms atstumti nėščias moteris ir lėtinėmis ligomis sergančius asmenis, be to, asmenims iki 26 metų buvo leista naudotis tėvų draudimu.
Respublikonai siūlo sumažinti tiesioginį valstybės finansavimą sunkiai sergantiems ir pagyvenusiems asmenims, o D. Trumpas pasiūlė amerikiečiams savarankiškai rinktis sveikatos draudimo polisus.
D. Trumpo valdžios laikotarpiu Kongresas spėjo paremti šią iniciatyvą, tačiau įstatymo projektas nepatiko Senatui – prieš jį pasisakė ne tik demokratai, bet ir trys įtakingi respublikonų senatoriai.
Pažado būklė: neįgyvendintas.
4. H. Clinton – už grotų
D. Trumpas dar 2015 metų pradžioje įsikando mintį, kad už grotų reikia pasodinti „apgavikę“ Hillary Clinton.
Priežastis: H. Clinton, eidama JAV valstybės sekretorės pareigas, vietoj darbinio elektroninio pašto (kurio net neaktyvavo) naudojosi namų serveriu.
Būsimasis 45-asis JAV prezidentas šią idėją iškeldavo per kiekvieną savo viešą pasirodymą ir naudodavo ją kaip neatremiamą argumentą per debatus televizijoje su pačia H. Clinton.
Praėjus metams po JAV prezidento rinkimų, 2017 metų lapkričio pradžioje, D. Trumpas pareiškė, kad tikisi atlikti išsamų tyrimą dėl H. Clinton vaidmens pasirašant sandorį su „Uranium One“, kurią netrukus nupirko Rusijos valstybinė korporacija „Rosatom“.
Pažado būklė: neįvykdytas, ruošiama.
5. Pasitraukimas iš Paryžiaus susitarimo dėl klimato kaitos
D. Trumpas įvykdė vieną garsiausių savo pažadų – 2017 metų birželio 1 dieną JAV pasitraukė iš Paryžiaus susitarimo dėl klimato kaitos. Šis susitarimas kontroliavo, kiek galima išmesti šiltnamio efektą sukeliančių dujų, ir stabdė vidutinės Žemės temperatūros augimą. Šį susitarimą aktyviai rėmė D. Trumpo pirmtakas B. Obama.
D. Trumpas laikosi nuomonės, kad klimato kaita nevyksta, o šią koncepciją sugalvojo Kinija, kad „susilpnintų JAV“.
Verta pažymėti, kad abi šios valstybės yra didžiausios atmosferos teršėjos: JAV ir Kinija pagal anglies dvideginio emisijas užima pirmąsias vietas pasaulyje.
Pažado būklė: dalinai įvykdyta.
6. Draudimas musulmonams įvažiuoti į šalį
Per visą rinkimų kampaniją respublikonų kandidatas žadėjo uždrausti musulmonams įvažiuoti į JAV.
Šis pažadas prieštaravo JAV konstitucijai, draudžiančiai diskriminaciją religijos pagrindu.
Savo pirmąjį nurodymą, draudžiantį įvažiuoti į Jungtines Valstijas septynių musulmoniškų šalių gyventojams, D. Trumpas pasirašė vos po savaitės, kai įžengė į Baltuosius rūmus.
Už borto liko Sirijos, Jemeno, Irako, Irano, Libijos, Sudano ir Somalio piliečiai, turėję galiojančias JAV vizas.
Kovo mėnesį D. Trumpas paskelbė naują šio prezidentinio įsako variantą. Jis ilgai buvo nagrinėjamas teismuose, bet birželio pabaigoje JAV Aukščiausiasis Teismas patvirtino trijų mėnesių moratoriumą, leidžiantį priimti pabėgėlius iš anksčiau D. Trumpo „uždraustų“ šalių.
Pasibaigus šio dokumento galiojimui, D. Trumpas pasirašė dar vieną nurodymą – šį kartą neterminuotą, ir į savo sąrašą įtraukė Šiaurės Korėjos bei Venesuelos pareigūnus.
Spalio viduryje, likus vienai dienai iki šio nurodymo įsigaliojimo, vienas Havajų teisėjas vėl sustabdė šį prezidento įsaką ir paliko galioti tik draudimą Šiaurės Korėjos bei Venesuelos pareigūnams.
Tuo pačiu metu Vašingtono, Masačusetso, Kalifornijos, Oregono, Niujorko ir Merilando valstijos kreipėsi į Sietlo federalinį apygardos teismą, kad užginčytų paskutinį D. Trumpo imigracijos nurodymą.
Prezidento administracija savo ruožtu pareiškė, kad apskųs šį nuosprendį.
Pažado būklė: neįvykdytas.
7. Išvyti iš šalies „blogus vyrukus“ („bad homres“)
„Jie (Meksikos valdžia) siunčia mums žmones su galybe problemų. Ir jie atneša mums tas problemas. Jie atneša narkotikus, jie atneša nusikalstamumą. Jie yra prievartautojai. Galime spėti, kad tarp jų yra ir padorių žmonių“, - savo programinėje kalboje 2015 metų birželio 16 dieną pareiškė D. Trumpas.
Per savo rinkimų kampaniją D. Trumpas ne kartą žadėjo išsiųsti iš šalies milijonus nelegalių migrantų, o vieną kartą daugumą jų net pavadino nusikaltėliais. Vėliau jis pažadėjo, kad deportuos būtent nusikaltėlius.
Per pirmąsias šimtą D. Trumpo prezidentavimo dienų iš JAV buvo išsiųsta 41 tūkst. nelegalų. Didelė jų dalis buvo nusikaltėliai.
Rugsėjo pradžioje JAV prezidentas D. Trumpas atšaukė „Atidėtų veiksmų dėl atvykstančių vaikų“ programą (DACA), kuri leisdavo atidėti daugiau kaip 750 tūkst. nelegalių imigrantų vaikų deportaciją.
Nuo atšaukimo momento Kongresas turi šešis mėnesius, kad priimtų kitą įstatymą. Iki to laiko programos dalyviams niekas nesikeis.
Pažado būklė: įvykdytas.
8. D. Trumpas ir Rusija
D. Trumpas tik kartą žadėjo rinkėjams palaikyti gerus santykius su Rusija, tačiau apie santykius su Maskva ir Vladimiru Putinu jis dažniausiai kalbėdavo tariamąja nuosaka.
Būsimasis prezidentas kruopščiai vengdavo kokių nors tiesioginių pažadų.
Tuo tarpu JAV žvalgybos visuomenė kelis kartus žadėjo ištirti, ar Rusija nesikišo į rinkimų procesą ir ar D. Trumpo atstovai nebuvo sudarę sąmokslo su Kremliumi.
Tačiau per dešimt D. Trumpo administracijos darbo mėnesių klausimas apie Rusijos pėdsakus rinkimų kovoje Vašingtono valdžios sluoksniams tapo beveik retorinis.
