„Neturiu mane palaikančios daugumos“, – sakė K. Jakobsdottir žurnalistams po derybų su prezidentu Gudni Johannessonu.

Islandijos prezidentas praėjusią savaitę nurodė formuoti vyriausybę buvusiai žurnalistei, kurios partija rinkimuose liko antra. Per šiuos rinkimus į parlamentą partijų pateko rekordiškai daug – net aštuonios.

K. Jakobsdottir vadovaujama partija per spalio 28-osios rinkimus pelnė 11 mandatų. Kairiųjų žaliųjų judėjimas dėl galimos koalicijos derėjosi su 7 mandatus turinčiu Socialdemokratų aljansu ir 6 vietas laimėjusia antisistemine Piratų partija.

Kadangi suformuoti daugumą reikia bent 32 mandatų 63 vietų parlamente, šioms partijoms prireikė ketvirtos partnerės.

„Diskusijos praėjo puikiai ir pasitikėjau kitų partijų lyderiais“, – rašė K. Jakobsdottir socialiniame tinkle „Facebook“.

„Tačiau tokia nedidelė mažuma buvo problema Pažangos partijai“, ir derybos iširo, teigė ji.

Islandijos prezidentas savo ruožtu pareiškė, kad „išsiaiškins“ su partijų lyderiais prieš nurodydamas kitai partijai pamėginti suformuoti vyriausybę.

Pagal Islandijos įstatymus, daugiau reprezentacinį vaidmenį atliekantis šalies prezidentas paveda daugiausia mandatų laimėjusios partijos lyderiui formuoti vyriausybę.

Nors dabartinio premjero Bjarni Benediktssono konservatyvi Nepriklausomybės partija, dešimtmečius buvusi svarbia Islandijos politine jėga, rinkimuose užėmė pirmą vietą, jį ir jo partiją pastaruoju metu persekioja skandalai, be to, po rinkimų Nepriklausomybės partija neteko penkių vietų parlamente.

B. Benediktssonas paskelbė pirmalaikius rinkimus – ketvirtus nuo 2008-ųjų ir antrus šiais metais – vienai mažesniajai partnerei pasitraukus iš trijų partijų centro dešiniosios koalicijos dėl teisinio skandalo, susijusio su vyriausybės vadovo tėvu.

Pastaraisiais metais dėl augančio visuomenės nepasitikėjimo Islandijoje iškilo kelios prieš isteblišmentą nukreiptos partijos. Jos suskaldė šalies politinę areną, dėl to tapo nepaprastai sudėtinga suformuoti stabilią vyriausybę.