Kaip teigia vienas iš „Daily Mail“ pašnekovų, D. Kelley „visada tuos, kurie tiki Dievu, vadino kvailiais ir bandė jiems įpiršti savo ateizmą“. Anot Patricko Boyce‘o, kuris kartu su žudiku mokėsi vidurinėje mokykloje, jis „iš esmės tarsi buvo normalus, nors kartais atrodė paniręs į depresiją“.

Nina Rose Nava, kuri su D. Kelley mokėsi vienoje klasėse, žurnalistams sakė, kad toks buvusio klasės draugo poelgis ją labai nustebino. Anot jaunos moters, klasės draugas buvo savotiška klasės balta varna, tačiau ne vienišius: „Jis buvo populiarus ir mėgstamas kitų baltų varnų“. Dar vienas „The Daily Mail“ pašnekovas, kuris pageidavo likti anonimu, sakė, kad D. Kelley jį mokyklos metais „gąsdinęs“.

Kartu su D. Kelley‘iu vidurinėje mokykloje mokęsis Arnoldas Cerda „BuzzFeed“ sakė, kad kartu su juo žaidė futbolą, tačiau vyresnėse klasėje jo draugas „labai pasikeitė ir pradėjo nuo galvos iki kojų vilkėti juodai“.

Kaip sako D. Kelley kaimynas Markas Moravitcas, jaunas vyras gyveno tėvų namuose kartu žmona ir vaikais. Apie kaimyną jis teigia negirdėjęs nieko neįprasto ar juo labiau įtartino, skelbia „ABC News“.

Likus savaitei iki žudynių bažnyčioje įtariamasis D. P. Kelley socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbė šiurpą keliančią nuotrauką su prierašu, rašo independent.co.uk.

Davido Patricko Kelley įrašas Facebooke
Savo paskyroje jis paskelbė savo pusiau automatinio šautuvo nuotrauką su prierašu „Ši mažylė – tikra kalė“.

Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas spėja, kad D. Kelley turėjo psichologinių problemų, skelbia „Reuters“. Anot D. Trumpo, tai kas įvyko, neturi nieko bendro su šaunamųjų ginklų situacija šalyje: „Jis (Kelly) tiesiog nenormalus individas, turėjo daug problemų“.

Teksaso Sanderland Springso miestelio bažnyčioje juodai apsirengęs užpuolikas per rytines pamaldas sekmadienį iš pusiau automatinio šautuvo pradėjo šaudyti į tikinčiuosius, nužudė 26 žmones ir dar 20 sužeidė.

Žinoma, kad nusikaltėliui buvo 26 metai, jis tarnavo Jungtinių Valstijų ginkluotose pajėgose, iš kur buvo atleistas, be to, mokytojavo šeštadieninėje mokykloje. Amerikiečio motyvai taip ir lieka neaiškūs, kol kas jo įvykdytas nusikaltimas nevadinamas teroristiniu aktu.

Po šaudynių bažnyčioje jis buvo rastas negyvas automobilyje. Kol kas nežinoma, ar tai buvo savižudybė, ar jis mirė nuo sužalojimų, kuriuose patyrė, kai į jį ėmė šaudyti vietos gyventojas.

JAV gedi

Jungtinės Valstijos pirmadienį gedi 26 aukų, ankstesnę dieną nušautų vienos Teksaso gyvenvietės bažnyčioje ginkluoto užpuoliko, sužeidusio dar 20 žmonių.

Prezidentas D. Trumpas sakė, kad šalis išgyvena „tamsų metą“, bet tvirtino, kad šaunamųjų ginklų nereikėtų kaltinti dėl sekmadienį įvykdyto išpuolio, surengto praėjus lygiai penkioms savaitėms po didžiausių šaudynių per JAV naujausių laikų istoriją.

„Manau, kad šiuo atveju problema yra psichinė sveikata, – sakė Japonijoje viešintis D. Trumpas. – Remiantis preliminariais pranešimais, tas asmuo buvo visiškai pamišęs.“

„Tai nėra situacija (dėl) šaunamųjų ginklų“, – tvirtino Baltųjų rūmų vadovas ir pridūrė, kad pastaroji ataka yra „aukščiausio lygmens psichinės sveikatos problema“.

Aukos, kurių amžius – nuo penkerių iki 72 metų, buvo nušautos 1-ojoje baptistų bažnyčioje apie 400 gyventojų turinčiame kaimiškame miestelyje Saderland Springse, esančiame maždaug už 50 km nuo San Antonijaus.

Šaulys, daugelyje žiniasklaidos pranešimų įvardijamas kaip 26 metų Devinas Kelley, buvo rastas negyvas savo automobilyje po susirėmimo su vienu vietos gyventoju.

Karinės oro pajėgos nurodė, kad D. Kelley nuo 2010 metų tarnavo vienoje bazėje Naujojoje Meksikoje, bet 2012-aisiais buvo nuteistas karo tribunolo už numanomą savo žmonos ir vaiko užpuolimą.

Jis buvo nuteistas 12 mėnesių kalėti ir galiausiai 2014-aisiais buvo negarbingai pašalintas iš tarnybos už blogą elgesį, naujienų agentūrai sakė Karinių oro pajėgų atstovė Ann Stefanek.

Juodai apsirengęs ir neperšaunamą liemenę užsidėjęs užpuolikas pradėjo šaudyti šalia bažnyčios, tuomet įžengė į pastatą ir toliau žėrė kulkas, sakė Teksaso visuomenės saugumo departamento regioninio padalinio direktorius Freemanas Martinas.

„Jam einant iš bažnyčios vienas vietos gyventojas čiupo savo šautuvą ir pastojo kelią įtariamajam. Įtariamasis metė savo šautuvą – „Ruger AR“ automato tipo šautuvą – ir pabėgo iš bažnyčios. Mūsų vietos gyventojas tuo metu persekiojo įtariamąjį“, – aiškino F. Martinas.

Mažiausiai aštuoni per šaudynes Teksaso bažnyčioje nušauti žmonės buvo vienos šeimos nariai, teigia giminaitis ir bendruomenės lyderis.

Tarp išpuolio aukų – penkis mėnesius besilaukianti moteris ir trys jos vaikai. Nušautas ir nėščiosios svainis (vyro brolis) bei mažiausias jo vaikas. Dar trys tos pačios šeimos nariai buvo sužeisti. CNN bent jau kol kas neskelbia žuvusiųjų tapatybių.

Teisėsaugos pareigūnai vėliau rado šaulį negyvą savo automobilyje, sudužusiame ties Vilsono ir Gvadalupės apygardų riba. Kol kas neaišku, ar vyras nusižudė, ar buvo nušautas su juo susirėmusio gyventojo.

„Neapykantos aktas“

D. Trumpas sakė, kad „mūsų širdys sudaužytos“.

„Šis blogio aktas įvyko, kai aukos ir jų artimieji buvo savo maldos namuose, – jis sakė Tokijuje. – Susitelkiame, susikabiname rankomis ir per ašaras bei per liūdesį liekame stiprūs.“

Prezidentas pažadėjo savo administracijos „visišką palaikymą“ tyrimui.

Kaip ir po daugelio ankstesnių masinių šaudynių, demokratai nepraleido progos dar kartą paraginti sugriežtinti šaunamųjų ginklų kontrolę. Šis klausimas itin opus šalyje, teisę turėti ginklų laikančioje beveik šventa.

D. Trumpo pirmtakas Barackas Obama irgi pasmerkė šį „neapykantos aktą“.

„Tegul Dievas suteikia mums visiems išminties klausti, kokių konkrečių žingsnių galim imtis, kad sumažintume tarp mūsų smurtą ir ginklų kiekį“, – sakė buvęs prezidentas.

Prieš penkias savaites Las Vegase kitas šaulys pro savo viešbučio kambario langus paleido ugnį į koncerto po atviru dangumi dalyvius. Jis nužudė 58 žmones, dar šimtus sužeidė. Šis išpuolis buvo pražūtingiausios masinės šaudynės per JAV naujausių laikų istoriją.

Taip pat praėjo kiek daugiau nei dveji metai nuo dienos, kai baltųjų viršenybės šalininkas Dylannas Roofas įžengė į istorinę juodaodžių bažnyčią Čarlstono mieste Šiaurės Karolinoje ir nušovė devynis žmones.