CŽV trečiadienį paskelbė 470 tūkst. papildomų dokumentų iš medžiagos surinktos 2011 metų gegužę po JAV karinio laivyno komandosų reido O. bin Ladeno slaptoje rezidencijoje Abotabade, per kurį teroristų tinklo „al Qaeda“ vadeiva buvo nušautas.
Vašingtono ekspertų grupė „Demokratijų gynimo fondas“ (Foundation for Defense of Democracies, FDD), galėjusi susipažinti su šiais dokumentais dar prieš juos viešai paskelbiant, sakė, kad jie nušviečia miglotus sunitų ekstremistų grupuotės „al Qaeda“ ryšius su šiitišku Iranu.
Irano užsienio reikalų ministras Mohammadas Javadas Zarifas tokius pareiškimus atmetė.
„Rekordinis nuopuolis naftos dolerių sferai: CŽV ir FDD netikros naujienos kartu su atrinktais „al Qaeda“ dokumentais – atsakymas į: „Iranas negali dangstyti JAV sąjungininkų vaidmens per rugsėjo 11-ąją“, – vėlai ketvirtadienį socialiniame tinkle „Twitter“ parašė jis.
Minimi dokumentai buvo paskelbti JAV prezidento Donaldo Trumpo administracijai stengiantis didinti spaudimą Iranui ir atsisakant vėl patvirtinti svarbų pasaulio galybių susitarimą su Iranu dėl jo branduolinės programos.
Iranas neigia bet kokius savo ryšius su „al Qaeda“. Be to, šiitiška respublika teikė finansinę bei karinę paramą Sirijos režimo kovai su sunitų ekstremistais ir kitais oponentais.
Naujienų agentūra „Fars“, artima Irano konservatyviesiems sluoksniams, ketvirtadienį pranešė, kad CŽV atrinktų su „al Qaeda“ susijusių dokumentų paskelbimas yra pastangų „spausti Iraną“ dalis.