Kaip praneša „Yohap“ naujienų agentūra, Punggye-ri branduolinių bandymų vietoje nebaigtame statyti tunelyje dėl nelaimės įstrigo apie 100 asmenų.

Kaip pranešė japonų televizija „Asahi“, dar 100 galimai žuvo mėgindami išgelbėti įstrigusiuosius.

Naujienų pranešimuose detaliau neinformuojama, kada tiksliai įvyko nelaimė. Kaip rašo „The Huffington Post“, kol kas nėra žinomas ir tikslus žuvusiųjų skaičius.

„Yohap“ naujienų agentūros pranešime teigiama, kad ekspertai buvo pateikę įspėjimų dėl po šešių branduolinių bandymų išsekinta ir nestabilia tapusios bandymų vietos.

Spalio 30 d. Pietų Korėjos meteorologinės administracijos vadovas Nam Jae Cheolis parlamentinio posėdžio metu teigė, kad dar vienas branduolinis smūgis galėtų sukelti griūtį kalnuotoje Šiaurės Korėjos bandymų vietovėje.

Dar jis įspėjo ir apie radioaktyviųjų medžiagų nuotėkio pavojų.

Ekspertai yra perspėję, kad požeminiai bandymai galėtų nulemti kalno, kuriame yra poligonas, sugriuvimą ir radiacijos nutekėjimą į atmosferą netoli Kinijos sienos.

Naujausias – šeštasis nuo 2006 metų – bandymas sukėlė nuošliaužų poligono rajone, rodo kitą dieną iš palydovų padarytos nuotraukos.

Interneto svetainėje „38 North“ paskelbtose nuotraukose matyti paviršiaus aplink Punggye-ri pasikeitimai. Nedidelės nuošliaužos susidarė palei upelių vagas.

Minimas sprogimas sukėlė 6,3 balo žemės drebėjimą, o kelios minutės po jo įvyko dar vienas, 4,1 balo drebėjimas, nurodo JAV geologijos tarnyba (USGS).

Japonija įvertino, kad šios bombos, kurią Pchenjanas vadina vandeniline, galingumas buvo 120 kilotonų – aštuonis kartus didesnis už Hirošimą 1945 metais nušlavusios bombos.

Šiaurės Korėjai labai neįprasta pripažinti kokią nors didelę nelaimę, ypač tokią, kuri susijusi su jos branduoline programa.

Pietų Korėjos susivienijimo ministerijos atstovė Lee Eugene sakė: „Matėme šį pranešimą, bet nieko apie tai nežinome.“

Pranešimas pasirodė prieš JAV lyderio Donaldo Trumpo pirmą prezidentinį vizitą Pietų Korėjoje, kuris įvyks kitą savaitę, intensyvėjant jo žodžių karui su Šiaurės Korėjos lyderiu Kim Jong Unu.

Uždara Šiaurės Korėja valdant Kim Jong Unui, kuris valdžią perėmė po tėvo Kim Jong Ilo mirties 2011 metais, padarė reikšmingų pasiekimų vykdydama savo branduolinę ir raketų programas.

Lyderiu tapus Kim Jong Unui, Šiaurės Korėja įvykdė keturis iš šešių savo branduolinių bandymų ir branduolinius ginklus vadino „brangiu kardu“ šaliai nuo JAV invazijos ginti.