Už Katalonijos nepriklausomybę balsavo 70 regioninio parlamento narių, o prieš - 10, bet balsavimą boikotavo opozicija. Nepriklausomybės paskelbimas grasina tiek Ispanijos, tiek Europos Sąjungos stabilumui.
Po tokios įvykių kloties Ispanijos premjeras Mariano Rajoy paleido Katalonijos parlamentą ir nušalino Katalonijos lyderį Carlesą Puigdemontą bei paskelbė, kad gruodžio 21 d. įvyks nauji rinkimai.
Madridui paramą pareiškė ne tik Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas, Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris ar Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, bet ir JAV, Vokietija ir Portugalija.
„JAV laiko Kataloniją neatskiriama Ispanijos dalimi ir palaiko Madrido veiksmus siekiant stiprios ir vieningos Ispanijos“, - pareiškė JAV valstybės departamentas. JAV pabrėžė su Ispanija palaikanti itin draugiškus santykius bei pažymėjo šalių partnerystę NATO.
Vokietijos vyriausybės atstovas spaudai Steffenas Seibertas teigė, kad jo šalis nepripažins vienpusiško Katalonijos nepriklausomybės paskelbimo, ir ragino abi puses plėtoti dialogą. „Ispanijos suverenumas ir teritorijos vientisumas yra ir visada bus neliečiami“, - jis rašė tviteryje.
Portugalijos premjeras Antonio Costa išreiškė „visišką solidarumą ginant konstitucinį Ispanijos vienybės principą“ ir pareiškė, kad Katalonijos nepriklausomybės paskelbimas buvo trikdis Ispanijos politiniame gyvenime.
Tuo metu Jungtinų Tautų generalinio sekretoriaus Antonio Guterreso atstovas spaudai Farhanas Haqas sakė, kad diskusijos dėl valdžios pasiskirstymo yra Ispanijos vidaus reikalas, bet pridėjo, kad generalinis sekretorius ragina abi puses ieškoti sprendimų remiantis Ispanijos konstitucija ir esamais politiniais bei teisiniais būdais.