Dėl tokio Carleso Puigdemont'o sprendimo 7,5 mln. gyventojų turintis regionas atsidūrė ant netvirto pagrindo prieš Senate penktadienį numatomą pritarimą Katalonijos lyderių nušalinimui ir jos institucijų, policijos, finansų ir visuomeninio transliuotojo perėmimui.
Po maždaug 9 tūkst. nepriklausomybės šalininkų protesto iš visų pusių spaudžiamas C. Puigdemont'as sakė, kad „buvo pasirengęs“ sušaukti rinkimus, bet tam „negavo garantijų“ iš Madrido.
Per televiziją kreipdamasis į gyventojus, C. Puigdemont'as, kuris atrodė pavargęs, regiono parlamentui pavedė „nustatyti pasekmes“ dėl Madrido planuojamo įgaliojimų perėmimo.
Ketvirtadienio vakare per parlamento posėdį opozicijos įstatymų leidėjai ragino C. Puigdemont'ą rasti sprendinį krizei, atidžiai stebimai Europos Sąjungos, nerimaujančios dėl nacionalistinių ir sparatistinių nuotaikų stiprėjimo, jau atvedusio prie netikėto Didžiosios Britanijos sprendimo trauktis iš Bendrijos.
Separatistų deputatai Katalonijos parlamente turi absoliučią daugumą ir daugelis jų nori vienašališkai skelbti nepriklausomybę.
Centrinė vyriausybė ketvirtadienį laikėsi tvirtai ir sakė „vykdanti teisinę, demokratinę ir politinę pareigą“ dėl spalio 1 dieną surengto uždrausto ir nereguliuoto Katalonijos nepriklausomybės referendumo.
„Pagrindinė vyriausybės – bet kokios demokratinės vyriausybės – atsakomybė yra gerbti įstatymą ir užtikrinti, kad jis būtų gerbiamas“, – po C. Puigdemont'o kalbos Senatui Madride sakė vicepremjerė Soraya Saenz de Santamaria.
Laiko vis dar yra
„Jūs vis dar turite laiko grįžti prie teisėtumo ir sušaukti rinkimus“, – parlamente pasakė Katalonijos nepriklausomybei nepritariančios partijos „Ciudadanos“ lyderė regione Ines Arrimadas.
Miquelis Iceta, vadovaujantis Socialistų partijos Katalonijos skyriui, tvirtino: „Rytoj galėtumėt nuvykti į Senatą. Siūlausi jus lydėti. Jei norite prašyti politinio dialogo ir jį siūlyti, būsiu šalia.“
Ispanijos Senatas, kuriame premjero Mariano Rajoy Liaudies partija turi daugumą, penktadienį veikiausiai pritars valdžios Katalonijoje perėmimui.
Tokiu atveju nuo šeštadienio C. Puigdemont'ą ir jo komanda faktiškai būtų nušalinti. Vis dėlto toks žingsnis tikriausiai papiktintų daugelį katalonų, kurie, nors ir nesutaria nepriklausomybės klausimu, labai brangina savo autonomiją.
Anksčiau ketvirtadienį C. Puigdemont'as perspėjo, kad toks žingsnis eskaluotų krizę.
Parlamente kai kurie jo sąjungininkai ragino skelbti nepriklausomybę gerbiant „Katalonijos žmonių per spalio 1-osios referendumą suteiktą mandatą“.
Katalonijos valdžia paskelbė, kad per referendumą 90 proc. balsavusiųjų pritarė nepriklausomybei.
Tačiau referendume balsavo tik maždaug 43 proc. regiono rinkėjų, maždaug 2,3 mln., nes daug nepriklausomybės priešininkų balsavimą boikotavo, o kai kam balsuoti sutrukdė ispanų policija.
Prieštaringos nuotaikos
Nuotaikos Barselonoje ketvirtadienį buvo prieštaringos: vieni žmonės norėjo rinkimų, kad sumažėtų krizė, o kiti tvirtino, kad reikia iš karto skelbti nepriklausomybę.
61 metų automobilių aikštelės prižiūrėtojas Manuelis Herrera sakė, kad jam patiktų rinkimai.
„Aš noriu likti Ispanijoje, kad neišeitų daugiau kompanijų“, – sakė jis, sėdėdamas ant motorolerio, rūkydamas cigaretę, su kavos puodeliu rankoje.
Tebetvyrant neaiškumui, nuogąstavimai dėl Katalonijos ekonomikos didėjo. Maždaug 1 600 kompanijų savo registruotas būstines jau iškėlė iš regiono.
„Regiono vyriausybė neturi pinigų vyriausybės įstaigoms, (regiono) policijai išlaikyti“, – sakė M. Herrera.
Tačiau nepriklausomybės šalininkams tai neatrodo geras pasirinkimas.
„Nekantraujame pamatyti Katalonijos respublikos paskelbimą, – sakė 19-metė Natalia Torres. – Tai jau turėjo būti padaryta.“
„Pasipriešinimas“
Katalonai labai brangina savo kalbą, kultūrą ir autonomiją, kuri buvo atkurta po 1939-1975 metų Francisco Franco diktatūros.
Ispanijos ekonomikos ministras Luisas de Guindosas ketvirtadienį pripažino, kad tiesioginio valdymo įvedimo atveju galėtų būti „pasipriešinimo“ pareigūnams, atsiųstiems iš Madrido administruoti Katalonijos, ir paragino valstybės tarnautojus bendradarbiauti.
Ministras pridūrė, kad dėl krizės sukelto neaiškumo „vartojimas jau smuko, o investicijos paralyžiuotos“.
Stebėtojai baiminasi, kad priešprieša įžiebs neramumus regione, kur, pasak verslo, turistų užsakymų jau mažėja.