Išaušus dienai maždaug 200 tūkst. tailandiečių tyliai susirinko aplink Didžiuosius rūmus atsisveikinti su „tautos tėvu“, daugelis jų laikė mylimo velionio karaliaus portretus. Pernai mirus septynis dešimtmečius valdžiusiam Bhumibolui, Tailandas liko be savo vienintelės vienijančios figūros.

Įspūdingo, specialiai pastatyto ir 90 mln. JAV dolerių (76,7 mln. eurų) atsiėjusio kremacijos komplekso auksinės smailės žėrėjo Saulėje, kai Bhumibolo sūnus ir įpėdinis, karalius Maha Vajiralongkornas drauge su budistų vienuoliais pradėjo iškilmingų procesijų, spalvingų reginių ir religinių apeigų dieną.

Vajiralongkornas, dar vadinamas Rama X, 22 val. vietos (18 val. Lietuvos) laiku uždegs savo tėvo, nuo 1782 metų valdančios Chakri dinastijos karaliaus Ramos IX, laidotuvių laužą.

Ceremonijoje dalyvaus dešimtys garbių užsienio svečių ir Tailando galingieji: karališkoji šeima, generolai, politikos ir visuomenės elito nariai.

Įspūdingas renginys suteikia visuomenei progą atsisveikinti su karaliumi, kuris buvo karūnuotas 1950 metais ir dominavo ištisus šalies istorijos dešimtmečius. Jis mirė pernai spalį, būdamas 88-erių. Monarcho mirtis visuomenę skaldančios chuntos valdomoje šalyje pasėjo netikrumą.

Rūmų propagandos ir griežtų įstatymų dėl valdovo įžeidimo derinys karaliaus valdymo metais užtikrino gerą jo reputaciją.

Tačiau ketvirtadienį aiškiai buvo matomas ir Bhumibolo artimas ryšys su savo pavaldiniais.

Nešikai įspūdingais tradiciniais drabužiais, lydimi būgnininkų ir karių, iš Didžiųjų rūmų ant palankino į šventyklą išnešė simbolinę Karališkąją urną. Tempą nustatė artilerijos saliutas.

Urnai keliaujant pro šalį daugelis gedėtojų visiškai išsitiesdavo ant žemės. Šios praktikos kažkada buvo atsisakyta, bet valdant Bhumibolui ji buvo sugrąžinta. Daugelis gedėtojų verkė.

„Jis buvo tobulas. Jis labai daug padėjo šaliai ir Tailando žmonėms. Jį vieningai myli 70 mln. tailandiečių“, – sakė 65 metų Wacharadejas Tangboonlabkunas. Šis vyras, kaip ir dauguma tailandiečių, iki Bhumibolo mirties nežinojo jokio kito karaliaus.

Ilgai viešpatavusio monarcho mirtis politiškai nestabilioje šalyje pasėjo netikrumą. „Nebėra tėvo, kuris (daug) duodavo savo vaikams“, – naujienų agentūrai AFP sakė 47 metų Kingkanas Kuntave.

Neramus karaliavimas

Didelę dalį ilgo Bhumibolo karaliavimo Tailandas buvo įsisukęs į smurtinių protestų, trumpalaikių civilinių vyriausybių ir perversmų ratą.

Politiniai neramumai gimdė nesuskaičiuojamus chuntų lyderius ir premjerus, bet visiems jiems tailandiečių akyse stigo Bhumibolo moralinio kapitalo.

Jis paliko vieną turtingiausių monarchijų pasaulyje, stovinčią visuomenės, kur nelygybė yra viena didžiausių Pietryčių Azijoje, viršūnėje.

Pagarba monarchijai ir jos palaikomam socialiniam elitui Tailande yra savaime suprantamas dalykas.

Prieš procesijas rūmų padėjėjai naujojo karaliaus akivaizdoje, vienuoliams oranžiniais drabužiais recituojant budistines maldas, klaupėsi ant kelių.

Naujasis karalius, kuris procesijoje dalyvauja su visomis karinėmis regalijomis, bus karūnuotas po tėvo laidotuvių.

Jam dar reikia nusipelnyti tokią pačią Tailando visuomenės meilę, kokią buvo pelnęs jo tėvas, rūmų ryšių su visuomene pareigūnams įtvirtinus jo, kaip asketiško, dosnaus ir nepaperkamo valdovo sparčiai besikeičiančiais laikais, reputaciją.

Tailando įstatymas prieš karališkosios šeimos šmeižimą saugo monarchiją nuo kritikos ir narstymo, nes už kiekvieną pažeidimą numatomos 15 metų kalėjimo bausmės.

Dėl tokio įstatymo Tailande yra neįmanomi nepriklausoma analizė ir atviri vieši debatai apie monarchiją.

Iš esmės tai reiškia, kad monarchija „monopolizavo būdą, kaip tailandiečių visuomenei galima galvoti apie savo pačių politinę istoriją“, AFP sakė istorikas Davidas Streckfussas.

Valdančioji chunta, atėjusi į valdžią po 2014 metų perversmo, pagal minimą įstatymą įkalino rekordiškai daug žmonių.

JAV gimęs Bhumibolas, kuris į sostą įžengė būdamas vos 18-os, tapo monarchijos atramos tašku. Karūna klestėjo tvirtai remiama Vašingtono, kuris siekė apsaugos nuo komunizmo plitimo Pietryčių Azijoje.

Tailandiečiai pastaruosius vienus metus dažniausiai rengdavosi juodai. Oficialiai gedulo periodas, kuriuo pažymimas karaliaus pakilimas į Meru kalną – budistų, hinduistų ir džainistų kosmologijos visatos centrą, baigsis spalio 30 dieną. Tikimasi, kad po jo žmonės vėl pradės rengtis spalvingais drabužiais.