Parlamento ir prezidento rinkimai autonominiame kurdų regione turėjo įvykti lapkričio 1 dieną. Kada planuojama organizuoti prezidento rinkimus – nepranešama.
Anksčiau planuota, kad nauji rinkimai įvyks praėjus kiek daugiau nei mėnesiui po rugsėjo 25-osios referendumo, per kurį dauguma kurdiškų teritorijų rinkėjų triuškinamai pasisakė už regiono nepriklausomybę. Bagdadas griežtai pasisakė prieš Irako kurdų lyderio Massudo Barzani (Masudo Barzanio) inicijuoto referendumo organizavimą.
Praėjusią savaitę Irako pajėgos išstūmė kurdų pajėgas iš šiaurinės Kirkuko provincijos, turinčios svarbių naftos telkinių, bei iš Ninevijos ir Dijalos provincijų, ir sugrąžino jose centrinės vyriausybės kontrolę.
Po tokio greito kurdų kontroliuotų teritorijų praradimo kurdų politikai pradėjo kaltinti vieni kitus, o regiono valdžia atidėjo lapkričio 1 dieną planuotus rinkimus.
Sekmadienį Irako Kurdistano pagrindinė opozicinė partija paragino M. Barzani atsistatydinti.
Partijos „Goran“, kuri turi 24 iš 111 vietų Kurdistano parlamente, atstovas Shoreshas Haji pareiškė, kad M.Barzani ir jo pavaduotojas Kosratas Rasulas turi trauktis iš postų.
„Kurdistano regiono prezidentas ir jo pavaduotojas neteko bet kokio legitimumo ir turi atsistatydinti“, – sakė jis.
Sh. Haji paragino sukurti „nacionalinę gelbėjimo vyriausybę“, kuri pasiruoštų dialogui su Bagdadu ir organizuotų naujus rinkimus.
Praėjus mėnesiui po reikšmingos pergalės nepriklausomybės referendume M. Barzani patiria izoliaciją ne tik namuose, bet ir užsienyje.
Jungtinės Valstijos, pagrindinė Bagdado ir su džihadistų grupuote „Islamo valstybė“ (IS) kovojančių kurdų pajėgų sąjungininkė, pasisakė prieš kurdų referendumą. Jo nepalaikė ir Irako kaimynės, tarp jų ir Iranas bei Turkija.