JAV gynybos sekretorius Jamesas Mattisas ir jo kolegos iš Azijos šalių per saugumo derybas Filipinuose pažadėjo padidinti diplomatinį spaudimą Pchenjanui ir pagerinti savo karinį bendradarbiavimą.

Korėjos pusiasalyje įtampa smarkiai išaugo po to, kai praėjusio mėnesio pradžioje Pchenjanas surengė savo šeštąjį ir kol kas galingiausią branduolinį bandymą bei paleido dvi tarpžemynines balistines raketas (ICBM), anot ekspertų, galinčias pasiekti JAV teritoriją.

„Trys ministrai kuo griežčiausiai pasmerkė tebesitęsiančius Šiaurės Korėjos provokacinius veiksmus“, – sakoma bendrame J. Mattiso, Japonijos gynybos ministro Icunorio Onoderos ir Pietų Korėjos gynybos ministerijos vadovo Song Young-moo pranešime.

„Ministrai paragino Šiaurės Korėją visiškai, pagrįstai ir negrįžtamai atsisakyti savo neteisėtų branduolinių ir balistinių raketų programų“, – teigiama jame.

Sąjungininkai taip pat pažadėjo įgyvendinti Jungtinių Tautų sankcijas Pchenjano atžvilgiu ir išplėsti dalijimąsi informacija tarpusavyje.

J. Mattisas šiuo metu vieši Azijoje; jis rengiasi dalyvauti Seule vyksiančiose kasmetinėse gynybos derybose. Vėliau šiemet Pietų Korėjoje žada lankytis ir JAV vadovas Donaldas Trumpas.

Jamesas Mattisas

Manoma, kad visų dėmesys nukryps į D. Trumpo žinutę Pchenjanui, nes JAV vadovas ir Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas nevengia apsikeisti asmeniniais įžeidimais ir grasinimais karu.

Neseniai JAV prezidentas pareiškė, kad sprendžiant Šiaurės Korėjos klausimą „suveiks tik vienas dalykas“, todėl imta nerimauti dėl galimo konflikto.

Tačiau netgi kai kurie Baltųjų rūmų patarėjai tvirtina, kad JAV kariuomenės galimybės yra ribotos, tuo tarpu Pchenjanas gali apšaudyti savo pietinės kaimynės sostinę Seulą, turintį 10 mln. gyventojų ir esantį vos už 50 km nuo pasienio.

J. Mattisas taip pat susitiko su kolegomis iš 10 narių vienijančios Pietryčių Azijos šalių asociacijos (ASEAN), susirinkusiais derybų šiauriniame Filipinų Klarko mieste.

Pentagonas nurodė, kad JAV gynybos sekretorius ir ASEAN ministrai aptarė Šiaurės Korėjos problemą bei „poreikį didinti bendradarbiavimą kovojant su žiauriu ekstremizmu, kad būtų susidorota su grėsmėmis, keliamomis tokios grupuotės“ kaip džihadistų judėjimas „Islamo valstybė“ (IS), ir kovoti su „grįžtančių užsienio kovotojų keliamu pavojumi“.

Pietų Filipinuose po paskutinio mūšio vienoje mečetėje baigėsi penkis mėnesius trukusi kova su IS lojaliais kovotojais; ji pareikalavo daugiau kaip 1 100 gyvybių, pirmadienį pranešė Manila.

Gegužės 23 dieną Maravį, svarbiausią musulmonų miestą katalikiškuose Filipinuose, atakavo šimtai IS ištikimų kovotojų. Jie perėmė kelių miesto teritorijų kontrolę, todėl buvo baiminamasi, kad IS ten įkurs savo provinciją.

Nors pasibaigus kovai su džihadistais tokie būgštavimai išblėso, vis dar nerimaujama dėl IS užmojų šiame regione tolimesnėje ateityje.