Pranešime prezidentas tiesioginį 155 Konstitucijos straipsnio taikymą apibūdina blogiausiu išpuoliu prieš Katalonijos žmones ir institucijas nuo generolo Francisco Franco 1939 metais įvykdyto šio regiono vyriausybės panaikinimo.
C. Puigdemontas taip pat nurodė, kad Ispanijos vadovybė veikia prieš demokratinę Katalonijos valią, atsisakydama pasiūlymų megzti dialogą.
Šeštadienio vakarą jis pareiškė norįs, kad parlamentas apsvarstytų ir balsuotų, kaip reikia atsakyti į Ispanijos vyriausybės „mėginimą nušluoti“ regiono autonomiją.
Kreipdamasis C. Puigdemontas pareiškė, kad premjero Mariano Rajoy planas pakeisti jį ir kitus regiono administracijos narius yra „mėginimas pažeminti“ Kataloniją ir „puolimas prieš demokratiją“.
C. Puigdemonto komentarai laikomi užslėptu grasinimu toliau vykdyti separatistų užmojį paskelbti šio klestinčio rytinio Ispanijos regiono nepriklausomybę.
Išėjo į gatves
Šimtai tūkstančių demonstrantų šeštadienį užplūdo Barselonos gatves protestuoti prieš Ispanijos vyriausybės drastiškas priemones, turinčias užkirsti kelią Katalonijos atsiskyrimui.
Ši demonstracija buvo atsakas į anksčiau šeštadienį premjero Mario Rajoy paskelbtus planus nušalinti separatistų vadovaujamą autonominio Katalonijos regiono administraciją ir surengti naujus rinkimus.
Barselonos policija nurodė, kad regiono sostinėje į gatves išėjo apie 450 tūkst. žmonių. Daugelis jų skandavo „Laisvė!“ ir „Nepriklausomybė“, mojavo Katalonijos separatistinėmis geltonos, raudonos ir mėlynos spalvos vėliavomis.
„Jaučiuosi labai įtūžusi ir nepaprastai nuliūdusi, – sakė 22 metų banko darbuotoja Meritxell Agut . – Jie sutrypė mūsų, katalonų, teises ir idėjas.“
Vadina grėsme vienybei
Katalonijos lyderis C. Puigdemontas ir jo vyriausybė įžiebė didžiausią per kelis dešimtmečius Ispanijos politinę krizę, spalio 1-ąją surengę referendumą dėl nepriklausomybės, nors tokį žingsnį buvo uždraudęs Madridas ir šalies Konstitucinis Teismas.
Dabar M. Rajoy ketina prašyti Senato leidimo nušalinti C. Puigdemontą ir jo kabinetą, o jų postus perduoti centrinės vyriausybės ministrams.
Madridas gali perimti Katalonijos policijos kontrolę ir pakeisti regiono visuomeninės žiniasklaidos vadovus. M. Rajoy sakė, kad jo vyriausybė neturi kitos išeities, susidūrusi su didžiulia grėsme Ispanijos nacionalinei vienybei.
Premjeras pridūrė, kad per ateinančius šešis mėnesius pusiau autonominiame regione turi būti surengti rinkimai.
Šioms priemonėms dar turi pritarti Senatas, o visas procesas užtruks apie savaitę. Vis dėlto parlamento aukštuosiuose rūmuose daugumą turi M. Rajoy konservatyvi Liaudies partija (PP), o jos pastangas užkirsti kelią Ispanijos skilimui palaiko kitos didžiosios partijos.
„Žaidimas gali baigtis blogai“
Pagal konstitucijos 155-ąjį straipsnį, Madridas turi galią susigrąžinti bet kurio maištingo regiono kontrolę, bet šia teise dar niekada nebuvo pasinaudojęs.
M. Rajoy sakė, kad ši priemonė yra kraštutinė, bet jos teko imtis C. Puigdemontui nesutinkant atsakyti grasinimo paskelbti nepriklausomybę po spalio 1-osios referendumo, pripažinto prieštaraujančiu konstitucijai.
„Tai nebuvo mūsų troškimas arba ketinimas, – pažymėjo M. Rajoy. – Taikome 155-ąjį straipsnį, nes demokratinės šalies vyriausybė negali sutikti, kad įstatymų nepaisoma.“
Barselonos autonominio universiteto politologijos profesorius Oriolis Bartomeusas sakė, kad centrinė vyriausybė smarkiai rizikuoja.
„Šis žaidimas Rajoy vyriausybei gali baigti blogai, labai blogai“, – jis sakė naujienų agentūrai AFP.
„Tai bus panašu į kolonijinę administracija, o nepriklausomybės šalininkai tai laikys okupacija“, – aiškino akademikas.
Barselonos merė Ada Colau, nors ir nepritarianti nepriklausomybės užmojams, savo „Twitter“ žinutėje rašė: „Rajoy suspendavo Katalonijos savivaldą, dėl kurios kovojo daugybė žmonių. Rimta ataka prieš kiekvieno teises ir laisves.“
Rinkimai galėtų įvykti birželį
Priešrinkiminės agitacijos kampanija gali trukti 54 dienas, tad nauji regiono valdžios rinkimai galėtų įvykti vėliausiai birželio viduryje.
Įvairaus plauko separatistai, pradedant C. Puigdemonto konservatoriais, baigiant kraštutiniais kairiaisiais, dominavo Katalonijos parlamente nuo vėliausių rinkimų 2015 metais – jiems dabar priklauso 72 vietos iš 135.
Prokurorai šeštadienį sakė patrauksiantys buvusį žurnalistą C. Puigdemontą atsakomybėn už „maištą“, jeigu jis mėgins paskelbti nepriklausomybę. Už tokį nusikaltimą gresia iki 30 metų laisvės atėmimo.
Kelia nerimą
Ši krizė kelia nerimą Europos Sąjungai, prislėgtai Didžiosios Britanijos sprendimo palikti Bendriją. Be to, suverenumo siekis paveikė ir Katalonijos ekonomiką: jau beveik 1 200 bendrovių perkėlė savo juridines buveines į kitus Ispanijos regionus, kad sumažintų galimą žalą dėl nestabilumo.
Anksčiau regiono lyderis prisidėjo prie milžiniško protesto Barselonoje, kai į miesto gatves išėjo šimtai tūkstančių žmonių, nepritariančių M. Rajoy paskelbtiems planams.
Savo ruožtu Ispanijos premjeras Mariano Rajoy anksčiau šeštadienį paskelbė, kad jo vyriausybė sieks Senato leidimo paleisti šio rytinio regiono administraciją ir „kiek įmanoma anksčiau“ surengti rinkimus. Jo planuose – centrinės vyriausybės ministrų perimamas regiono valdymas.
Šio precedento neturinčio žingsnio bus imtasi C. Puigdemontui nesutikus atsitraukti nuo grasinimų paskelbti Katalonijos nepriklausomybę po spalio 1-ąją surengto referendumo dėl suverenumo, Madrido vyriausybės ir teismų laikomo neteisėtu.