„Mes pasiekėme kritinį tašką“, – sakė jis per spaudos konferenciją po ES šalių vadovų posėdžio, kuriame buvo išsakytas palaikymas jo konservatyviajai vyriausybe.
„Mėginome visomis priemonėmis išvengti sunkios padėties,– pridūrė jis. – Bet supraskite, sunku šaliai, ES vyriausybei matyti, kad įstatymo viršenybė likviduojama“ uždraustu referendumu Katalonijoje.
Per numatytą M. Rajoy'jaus ministrų kabineto posėdįšeštadienį bus sprendžiama, kurias galias atimti iš Katalonijos, kuri pati kontroliuoja sveikatos apsaugą, švietimą ir teisėtvarką.
Politinės partijos tuo tarpu siūlo rinkimus kaip išeitį iš bjauriausios per kelis dešimtmečius krizės.
Katalonijos lyderis Carlesas Puigdemont'as perspėjo, kad bet koks mėginimas atimti galias gali pastūmėti ši krašto įstatymų leidėjus vienašališkai skelbti nepriklausomybę po spalio 1-ąją vykusios chaotiško referendumo, per kurį buvo palaikyta Katalonijos nepriklausomybės nuo Ispanijos idėja.
Katalonų separatistai dar gali atsitraukti, sako premjero partija
Ispanijos valdančioji partija penktadienį užsiminė, kad separatistams Katalonijoje dar yra laiko atmesti nepriklausomybės idėją, kol Madridas dar neįvedė šiame regione tiesioginio valdymo, o šalį politinė krizė – nepagilėjo.
„Jeigu nebus paskelbta nepriklausomybė ir jeigu Katalonijos lyderis Carlesas Puigdemont'as atsitrauks, galėsime kalbėtis“, – radijui „Cadena SER“ sakė Fernando Martinezas-Maillo, trečias pagal svarbą asmuo premjero Mariano Rajoy konservatyvioje Liaudies partijoje.
Tikėtina, kad Ispanijos Senatas spalio pabaigoje svarstys vyriausybės užmojus pusiau autonominėje Katalonijoje įvesti tiesioginį valdymą. Iki to laiko C. Puigdemont'as dar „gali pakeisti kryptį ir grįžti prie konstitucinio teisėtumo“, sakė F. Martinezas-Maillo.
Po spalio 1 dieną Katalonijoje surengto uždrausto nepriklausomybės referendumo Ispanijoje tęsiasi didžiausia politinė krizė nuo 1977 metų, kai šalis atsikratė karinės diktatūros.
C. Puigdemont'as nuo referendumo grasina paskelbti regiono suverenumą, bet tam aršiai priešinasi Madridas.
Leidusi C. Puigdemont'ui iki praėjusio ketvirtadienio apsigalvoti, M. Rajoy vyriausybė galiausiai paskelbė, kad imsis veiksmų sumažinti pusiau autonominio Katalonijos regiono vyriausybės įgaliojimus.
C. Puigdemont'as atsakė, kad net ir prieš nepriklausomybę nuo Ispanijos nusistatę Katalonijos gyventojai itin vertina regiono autonomiją, tad jeigu bus priimtas sprendimas įvesti tiesioginį valdymą, vietiniai įstatymų leidėjai gali vienašališkai paskelbti nepriklausomybę.
Apklausos rodo, kad turtingas rytinis Katalonijos regionas, turintis 7, 5 milijonų gyventojų, nepriklausomybės klausimu yra susiskaldęs.
C. Puigdemont'as teigia turįs mandatą paskelbti nepriklausomybę, nes, anot jo administracijos, referendume 90 proc. rinkėjų balsavo už atsiskyrimą nuo Ispanijos.
Tačiau į referendume balsavo tik 43 proc. katalonų, nes daugybė nepriklausomybei nepritariančių žmonių nedalyvavo centrinės vyriausybės uždraustame plebiscite.
Ispanijos Konstitucinis Teismas referendumą buvo paskelbęs neteisėtu, o balsavimo dieną policija ėmėsi šiurkščių priemonių prieš jo dalyvius.
Paaštrėjus Katalonijos separatizmo krizei M. Rajoy konservatyvioji partija bendradarbiauja su opozicijoje esančiais socialistais ir centristais. Ispanijos skilimui kelią norinčios užkirsti partijos sudarė „nacionalinės vienybės susitarimą“.
Socialistai ragina valstybei kuo mažiau kištis į krizę.
„Mūsų teisinės valstybės prestižui kyla pavojus“, – visuomeninei televizijai sakė socialistų derybų su vyriausybe vadovė Carmen Calvo.
Pasak C. Calvo, siekiančių išlaikyti Ispanijos suverenumą partijų nuomone, vienas iš krizės sprendimo būdų – Katalonijoje surengti naujus regiono valdžios rinkimus, nes tai leistų rinkėjams pasisakyti, kokie turėtų būti tolimesni veiksmai.
Naujienų tinklalapis eldiario.es praneša, kad Ispanijos vyriausybė ir opozicinė Socialistų partija sutaria, kad rinkimai gali būti surengti jau sausio mėnesį. C. Calvo šią žinią patvirtino.
„Žinoma reikia naujų rinkimų“, – pridūrė F. Martinezas-Maillo.