„Suprasdama riziką ir tokios užduoties sunkumus, nusprendžiau, kad mano dalyvavimas prezidento rinkimuose galėtų tapti labai reikalingu žingsniu link permainų mūsų šalyje“, – sakė K. Sobčak.

Visuomenei puikiai pažįstamos liberalių pažiūrų žurnalistės pretenzija į postą Kremliuje iš tiesų galėtų virsti tam tikru iššūkiu dabartiniam šalies prezidentui Vladimirui Putinui – buvusiam KGB pulkininkui leitenantui, politinę karjerą pradėjusiam dešimtajame praeito amžiaus dešimtmetyje, kai darbavosi su tuometiniu Sankt Peterburgo meru Anatolijumi Sobčiaku – savo konkurentės tėvu.

K. Sobčiak ekonomines ir politines pažiūras Kremliaus kritikas A. Navalnas yra pavadinęs tiesiog žmogėdriškomis, be to, labai primenančiomis tuoj po 1990-ųjų ėmusių reikštis liberalų idėjas.

K. Sobčiak populiarumo pradžia reikėtų laikyti laikotarpį po 2000-ųjų, kai ji tapo per televiziją transliuojamo realybės šou vedėja, o jos pavardė ėmė vis dažniau figūruoti paskalų skiltyse. Vis dėlto vėliau, pasipylus opozicijos protestams dėl rinkimų rezultatų falsifikavimo 2011 metų pabaigoje, K. Sobčiak ryžtingai stojo į aršių Kremliaus kritikų gretas.

Šiuo metu ji dirba žurnaliste nepriklausomame naujienų kanale „Dožd“.

Pirmoji vieša užuomina, kad ji gali pretenduoti į postą Kremliuje, pasirodė laikraščio „Vedomosti“ rugsėjo 1 d. numeryje.

Cituodamas Kremliui artimus šaltinius, publikacijos autorius paminėjo valdžios pareigūnų neva išreikštą mintį, kad kandidatės moters dalyvavimas 2018 metų kovą vyksiančiuose rinkimuose galėtų suteikti bent šiokio tokio azarto šiaip jau nuobodokai kovai, kurios baigtis nesunkiai nuspėjama – dar šešerių metų V. Putino prezidentavimo kadencija.

Dėl konkrečių giminystės ryšių ir tam tikrų seniau gyvavusių sąsajų K. Sobčiak ir V. Putino dvikova gali tapti susidomėjimą keliančiu reginiu.

Jau mirusį K. Sobčiak tėvą, 1991–1996 metais ėjusį Sankt Peterburgo mero pareigas, V. Putinas laiko savo mentoriumi. Šiam būnant savivaldybės vadovu V. Putinas ėjo vieno iš dviejų mero pavaduotojų pareigas.

1996 metais A. Sobčiakas nebuvo dar kartą išrinktas miesto meru ir jau kitąmet išvyko iš Rusijos nepaisydamas jam grėsusio nuskalstamų veikų tyrimo.

Į gimtąją šalį jis grįžo tik 1999 metais, V. Putinui tapus ministru pirmininku. A. Sobčiakas mirė nuo širdies smūgio likus mėnesiui iki pirmosios V. Putino prezidentavimo kadencijos pradžios 2000 metų kovą.

Po buvusio Sankt Peterburgo mero mirties pasigirdo nunuodijimo versiją keliančių hipotezių.