Čia, jų manymu, ir vertėtų ieškoti Gintaro kambario, kuris anksčiau buvo saugomas dabartiniame Kaliningrade, kai buvo išvežtas iš okupuotų teritorijų šalia Sankt Peterburgo. Šalia šių urvų yra geležinkelio stotis, kurioje 1945 m. pastebėtas traukinys, atvykęs iš tuometinio Kionigsbergo.

Trys vertenybių medžiotojai šio kambario paieškų ėmėsi po to, kai nenurodytas patikimas šaltinis jiems papasakojo apie po Hartensteino kalvomis esančius požeminius tunelius.

Apsiginklavę georadaru vyrai po urvais aptiko ertmių sistemą. Labiausiai tikėtina, kad tai yra karinės slėptuvės. Maža to, archeologijos mėgėjai ant medžių aptiko plieninių virvių pėdsakų, o būtent tokios virvės naudojamos sunkioms dėžėms gabenti.

Manoma, kad slaptuose bunkeriuose taip pat paslėpti paskutinio Vokietijos imperijos monarcho kaizerio Vilhelmo II turtai.

Gintaro kambarys – tai XVIII a. meno šedevras, kurį Prūsijos karaliui Frydrichui I sukūrė Andreasas Schluteris. Monarcho sūnus 1717 m. Gintaro kambarį padovanojo Petrui I.