Kiek anksčiau valstybinė televizija paskelbė, kad vyriausybės pajėgos Kirkuko provincijoje „be kovos“ užėmė „dideles teritorijas“, kontroliuotas kurdų kovotojų – pešmergų. Vis dėlto abiejų pusių kariškiai tvirtino, kad į pietus nuo provincijos sostinės įvyko apšaudymų iš salvinės raketų ugnies sistemų „Katiuša“.

Irako premjeras Haideras al Abadi praeitą savaitę sakė „neketinantis... kariauti su piliečiais kurdais“, tačiau „davė įsakymus ginkluotosioms pajėgoms perimti atsakomybę už saugumą Kirkuke“, sakoma valstybinės televizijos pranešime.

Irako pajėgos „perims bazes ir vyriausybės įstaigas Kirkuko provincijoje“, pažymėjo vyriausybė. Jos ketina susigrąžinti karines bazes ir naftos telkinius, kurių kontrolę pešmergai perėmė 2014 metais, vykstant kautynėms su džihadistų judėjimu „Islamo valstybė“ (IS).

Per pastaruosius susirėmimus buvo sužeista daug pešmergų, jie hospitalizuoti Kirkuke, sakė vienas šaltinis vietos saugumo tarnybose.

H. al Abadi sakė, kad sukarintos Liaudies mobilizacijos pajėgos (Hashed al Shaabi), dominuojamos Irano remiamų šiitų kovotojų, į Kirkuką nebus siunčiamos. Provincijoje anksčiau buvo surengta demonstracijų prieš šių pajėgų dalyvavimą teritoriniame ginče.

„Kovos su terorizmu pajėgos, kariuomenės 9-oji tankų divizija ir federalinė policija be kovos susigrąžino svarbių teritorijų kontrolę Kirkuko provincijoje“, – nurodė vienas antiteroristinių pajėgų generolas.

Antiteroristinės pajėgos pranešė, kad jų daliniai perėmė Kirkuko pramonės zoną. Be to, vienas vietos saugumo pajėgų šaltinis nurodė, kad per sprogimą sudegė keturios karinės mašinos.

Piečiau du žmonės žuvo per artilerijos susišaudymus Tazat Churmatu mieste, už 75 km į pietus nuo Kirkuko. Jame kiekvieną vakarą nuo penktadienio įvykdavo susirėmimų tarp pešmergų ir „Hashed al Shaabi“ kovotojų, sakė vienas šio miesto ligoninės gydytojas.

Vienas naujienų agnetūros AFP fotografas matė Irako pajėgų kolonas, judančias į šiaurę nuo Tazat Churmatu.

Kelias pastarąsias dienas regione tvyrojo didelė įtampa tarp kurdų pajėgų ir Irako kariuomenės, taip pat sukako Bagdado nustatytas galutinis terminas, iki kurio pešmergai turėjo pasitraukti iš teritorijų, jų kontroliuotų iki 2014 metų.

„Karo paskelbimas“

Irako pajėgos siekia susigrąžinti bazę K1, esančią už 8 km į šiaurę nuo Kirkuko. Anksčiau ši bazė buvo vienas pagrindinių Irako kariuomenės kompleksų, bet 2014 metais ją užėmė kurdų daliniai.

Ši bazė yra netoli vienos naftos perdirbimo įmonės. Irako kariai taip pat tikisi susigrąžinti netoliese esantį oro uostą.

Anksčiau sekmadienį Irako nacionalinio saugumo taryba pareiškė laikanti „karo paskelbimu“ faktą, kad „Kirkuke esama kovotojų, nepriklausomų reguliariosioms saugumo pajėgoms“, įskaitant Turkijoje uždraustos Kurdistano darbininkų partijos (PKK) kovotojus.

Per sekmadienį vykusias derybas nebuvo didesnės pažangos siekiant užbaigti ginkluotą priešpriešą tarp kurdų ir Irako pajėgų Kirkuko provincijoje.

Įtampa tarp centrinės vyriausybės ir Irako kurdų smarkiai padidėjo po rugsėjo 25-ąją šiauriniame pusiau autonominiame Kurdistano regione ir kai kuriose ginčijamose teritorijose surengti referendumo, per kurį buvo triuškinama dauguma nubalsuota už kurdiškųjų teritorijų nepriklausomybę. Bagdadas reikalauja, kad šio plebiscito rezultatai būtų pripažinti negaliojančiais.

Irako pajėgos sakė nenorinčios veržtis į Kirkuką, bet pageidaujančios susigrąžinti karinius objektus ir infrastruktūrą, jų kontroliuotą prieš kariams pasitraukiant prasidėjus žaibiškam džihadistų puolimui.

Miesto pakraščiuose kariuomenė per garsiakalbius ragino pešmergus pasitraukti iš tų pozicijų, sakė vietos šaltiniai.

Mažai vilčių dialogui

Bagdadas reikalavo, kad kurdai anuliuotų teisiškai neprivalomo rugsėjo 25-osios referendumo rezultatus.

Po šio balsavimo įtampa šalyje labai padidėjo. Nuogąstaujama, kad ši krizė gali sukelti naują sumaištį šalyje, kai jos pajėgos baigia išstumti IS kovotojus iš paskutinių jų kontroliuojamų teritorijų Irake.

Kirkuko provincija, kurdų seniai laikoma jų istorine teritorija, tapo pastarojo ginčo pagrindiniu židiniu.

Per referendumą buvo balsuojama ne tik trijose autonominio Kurdistano regiono provincijose, bet ir ginčijamose kaimyninėse teritorijose, šiuo metu faktiškai kontroliuojamose kurdų.

Šį plebiscitą Bagdadas paskelbė neteisėtu. Jis buvo surengtas nepaisant Irako centrinės vyriausybės ir kitų šalių nepritarimo.

Kurdai kontroliuoja Kirkuko miestą ir tris dideliu šioje provincijoje esančius naftos telkinius. Juose per dieną išgaunama apie 250 tūkst. barelių naftos; šis kiekis sudaro apie 40 proc. Kurdistano naftos eksporto.

Šie naftos telkiniai taptų svarbiu pajamų šaltiniu Bagdado vyriausybei, kuriai stinga lėšų dėl pasaulinio naftos kainų nuosmukio ir trejus metus besitęsiančios kovos su „Islamo valstybe“.