Praėjus trims savaitėms, kai A. Merkel Krikščionių demokratų sąjunga (CDU) Vokietijos rinkėjų valia pelnė prasčiausią rezultatą per kelis dešimtmečius, Europos didžiausios ekonomikos lyderė dalyvauja dar viename rinkimų mūšyje, šį kartą – Žemutinės Saksonijos regione.
Rinkimų apylinkės maždaug šešiems milijonams rinkėjų atsidarė 8 val. vietos (9 val. Lietuvos) laiku ir užsidarys 18 val. (19 val.); tada netrukus per televiziją pasirodys pirmieji rinkimų vertinimai.
Naujausios apklausos rodo, kad CDU Žemutinėje Saksonijoje – ketvirtoje pagal gyventojų skaičių Vokietijos žemėje, kurioje įsikūrusi skandalo įtraukta automobilių gamintoja „Volkswagen“, – atsilieka nuo Socialdemokratų partijos (SPD).
„Pergalė Žemutinėje Saksonijoje Merkel yra svarbi, nes tai ją sustiprintų ir parodytų, kad jos partija vis dar gali laimėti žemių rinkimus“, – sakė Oskaras Niedermayeris (Oskaras Nydermajeris) iš Berlyno laisvojo universiteto.
A. Merkel varžovas, SPD lyderis Martinas Schulzas taip pat labai trokšta laimėti šį balsavimą – po žeminamo pralaimėjimo nacionaliniuose rinkimuose.
Žemutinė Saksonija pirmalaikius rinkimus buvo priversta surengti žlugus valdančiajai SPD ir kairiosios pakraipos žaliųjų koalicijai, kuri dėl vieno deputato perbėgimo prarado minimalią daugumą.
Tokios trapios koalicijos A. Merkel labai stengsis išvengti per trečiadienį prasidėsiančias derybas su potencialiais partneriais.
Tačiau po 12 metų vadovavimo šaliai ji dabar susiduria su vienu didžiausių iššūkių: užduotimi absoliučiai priešingus politinius žaidėjus paversti kambario draugais.
Jei jai pavyks, Vokietija galėtų turėti savo pirmąją koalicinę vyriausybę, kurioje dirbtų sunkiai valdoma A. Merkel konservatorių stovykla, liberalūs ir verslui palankūs laisvieji demokratai (FDP) ir žalieji.
Jeigu susitarti nepavyks, A. Merkel turės sušaukti naujus rinkimus.
Nenoras daryti nuolaidų
Tokia keista grupuotė buvo praminta „Jamaika“, nes šių partijų spalvos – juoda konservatorių, geltona FDP ir žalia – atitinka šios Karibų valstybės vėliavos spalvas.
Artimiausiomis savaitėmis jų lyderiai derėsis ne tik dėl ministrų postų, bet ir dėl svarbių politikos klausimų, kurie kartais yra vertinami absoliučiai priešingai.
Tarp „karštų“ temų bus klausimai dėl daugiau kaip milijono prieglobsčio prašytojų, atvykusių į Vokietiją nuo 2015 metų.
CDU sąjungininkė Bavarijoje CSU užsiminė apie griežtą poziciją dėl imigracijos, kad būtų galima susigrąžinti rinkėjus, ėmusius palaikyti kraštutinių dešiniųjų „Alternatyvą Vokietijai“ (AfD).
Sąjungininkas jiems gali būti FDP lyderis Christianas Lindneris (Kristianas Lindneris), sugrįžęs po silpno ankstesnio valdymo laikotarpio A. Merkel šešėlyje.
Ch. Lindneris penktadienį tvirtino, kad turi būti „aiškus laiko gyventi Vokietijoje limitas karo pabėgėliams“.
„Kalbant apie karo pabėgėlius, siektina ne jų integracija Vokietijoje, o sugrįžimas į tėvynę pasibaigus karui, kad (jie) padėtų ją atstatyti“, – sakė jis regioninei laikraščių grupei „Suedwest Presse“.
Tačiau žalieji yra svetingiau nusiteikę pabėgėlių atžvilgiu, be to, jie yra Europos „solidarumo“ gynėjai, o FDP yra sakiusi, jog nesutiks, kad Vokietijos mokesčių mokėtojai apmokėtų bet kokių bandymų ramstyti Europos Sąjungą sąskaitą.
Žalieji stums tokius klausimus kaip kova su klimato kaita ir atsinaujinančios energijos skatinimas, bet tam tikriausiai priešinsis labiau į verslą orientuotos partijos.
Visi žaidėjai labai nenori daryti didelių nuolaidų: FDP todėl, kad anksčiau buvo atsidūrusi A. Merkel šešėlyje, žalieji – todėl, kad susiduria su savo rinkėjais, kuriems rūpi gamtosauga, o CSU – todėl, kad kitais metais turi laimėti Bavarijos rinkimus, sakė O. Niedermayeris.
„Tad vis dar esu labai, labai skeptiškas“, – sakė O. Niedermayeris.
„Tačiau, žinoma, taip pat aišku, kad visos šalys patiria didelį spaudimą. Nes alternatyvų – mažumos vyriausybės ar naujų rinkimų – Vokietijos žmonės nenori“, – pridūrė jis.