Ši operacija buvo pradėta šalyje smarkiai padidėjus įtampai po praeitą mėnesį kurdų surengto referendumo dėl jų šiaurinio autonominio regiono ir kai kurių ginčijamų teritorijų nepriklausomybės.

„Irako ginkluotosios pajėgos veržiasi į priekį, kad atsiimtų savo karines pozicijas, užgrobtas per 2014 metų birželio įvykius“, – naujienų agentūrai AFP telefonu sakė vienas generolas, prašęs neviešinti jo vardo.

Vienas aukšto rango kurdų pareigūnas savo ruožtu pareiškė, kad tūkstančiai ginkluotų kovotojų buvo pasiųsti „bet kokia kaina“ užkirsti kelią šiam puolimui. Jis taip pat ragino tarptautinės bendruomenės spausti Bagdado federalinę vyriausybę, kad ši konfrontacija nepaaštrėtų.

Irako kariuomenė ir kurdų kovotojai (pešmergai) buvo svarbūs JAV vadovaujamos koalicijos sąjungininkai kovoje su džihadistų judėjimu „Islamo valstybė“ (IS). Jeigu tarp jų prasidėtų ginkluoti susirėmimai, Vakarų vyriausybėms iškiltų didelis iššūkis.

Etniškai mišrus, bet istoriškai kurdų daugumą turintis Kirkuko regionas yra viena iš kelių teritorijų, perimtų pešmergų iš Irako kariuomenės, kai daug jos dalinių pakriko 2014 metais, IS džihadistams surengus žaibišką puolimą ir užėmus didžiules teritorijas į šiaurę ir vakarus nuo Bagdado.

Tačiau Bagdadas dabar griežtai priešinasi kurdų užmojams prisijungti šią naftos turtingą provinciją prie šiaurinio autonominio Kurdistano regiono ir tvirtina, kad ją susigrąžins.

Minėtas generolas sakė, kad federalinės pajėgos penktadienio rytą jau užėmė vieną bazę į vakarus nuo Kirkuko, kai pešmergai naktį iš jos atsitraukė be kovos.

„Ginti bet kokia kaina“

Tačiau vienas Irako kurdų lyderio Massudo Barzani aukšto rango padėjėjas pažadėjo, kad pešmergų pajėgos gins savo pozicijas.

„Tūkstančiai gerai ginkluotų pešmergų dalinių dabar visiškai užėmę savo pozicijas aplink Kirkuką, – sakė padėjėjas Heminas Hawrami. – Jiems įsakyta ginti (pozicijas) bet kokia kaina.“

Anksčiau šią savaitę kurdų valdžia apkaltino Irako vyriausybę telkiant pajėgas puolimui prieš kurdų kontroliuojamus naftos telkinius Kirkuko provincijoje.

Pasak jų, sukarintos Liaudies mobilizacijos pajėgos (LMP), kurių branduolį sudaro Irane apmokyti šiitai, telkia savo kovotojus dviejose vietose į pietus nuo Kirkuko, kur gyventojų daugumą sudaro šiitai turkmėnai.

H. Hawrami ragino tarptautinę bendruomenę įsikišti ir spausti Irako premjerą Haiderą al Abadi, kad šis „įsakyti LMP atsitraukti – jeigu jis gali ir jeigu jie jo paklausys“.

„Mūsų pusė neeskaluoja. Tiesiog ginsis ir atrems juos, jeigu jie puls“, – perspėjo M. Barzani patarėjas.

Dviem savaitėmis anksčiau kurdai triuškinamai nubalsavo už suverenumą per teisiškai neįpareigojantį referendumą, federalinės vyriausybės laikomą neteisėtu.

Balsavimas vyko trijose provincijose, jau seniai sudarančiose autonominį Kurdistano regioną, taip pat kai kuriose kitose kurdų kontroliuojamose teritorijose, tarp jų Kirkuke.

Bagdadas griežtai atmeta dešimtmečius puoselėjamus kurdų užmojus prijungti prie savo autonominio regiono šį miestą ir kitas teritorijas, kur istoriškai gyventojų daugumą sudarė kurdai.

Kurdistano regiono saugumo taryba (KRST) nurodė, kad Irako kariuomenė ir LMF sutelkė tankų ir sunkiosios artilerijos Baširo ir Tazat Churmatu vietovėse.

„Šios pajėgos yra maždaug už 3 km nuo pešmergų priešakinių pozicijų, – sakoma KRST pranešime. – Žvalgybos duomenys rodo, kad ketinama užimti netoliese esančius naftos telkinius, oro uostą ir karinę bazę.“

Kirkuko provincijoje yra pagrindiniai Irako šiauriniai naftos telkiniai. Nors šiuo metu daugiau naftos išgaunama šalies pietuose, Bagdadas ir kurdai įnirtingai ginčijasi, kam turi priklausyti Kirkuko naftingasis rajonas.

Ketvirtadienį kurdų pešmergai kelias valandas buvo uždarę du pagrindinius kelius, vedančius iš Irako antrojo didžiausio miesto Mosulo į kurdiškus Arbilio ir Dahuko miestus, baiminantis, kad ten gali prasidėti vyriausybės pajėgų puolimas.

H. al Abadi, kuris yra kurdas, neigė bet kokius pareiškimus, kad gali būti duotas įsakymas atakuoti jo tautiečius, tačiau kurdai kaltino kariuomenei padedančias sukarintas pajėgas mėginant išprovokuoti konfrontaciją.

„Raginame Irako vyriausybę sustabdyti LMP agresiją Kirkuke ir šiaurės Mosule, – sakoma KRST pranešime. – Kurdistanas toliau pasisako už nesutarimų sprendimą dialogu ir taikiomis priemonėmis.“

Po kurdų referendumo federalinė vyriausybė nutraukė visus ryšius su Kurdistano vyriausybe ir blokavo regiono ryšį su išoriniu pasauliu – nutraukė susisiekimą oru.

Kaimyninė Turkija ir Iranas baiminasi, kad kurdų pastangos užsitikrinti nepriklausomybę gali pakurstyti šių šalių didelių kurdų bendruomenių separatizmą. Ankara ir Teheranas pagrasino uždarysiančios savo sienas kurdų vyriausybės naftos eksportui.