Baltųjų rūmų atstovė spaudai Sarah Huckabee Sanders nurodė, kad D. Trumpas 12 val. 45 min. vietos (20 val. 45 min. Lietuvos) laiku pristatys platų planą dėl Irano.
„Rytoj 12 val. 45 min. prezidentas pateiks pastabų ir paskelbs strategiją dėl tos šalies“, – ketvirtadienį sakė S. H. Sanders.
Daugiau informacijos ji nepateikė, bet tikėtina, kad D. Trumpas paskelbs Kongresui, jog toliau laikytis 2015 metais sudaryto susitarimo dėl Irano branduolinės programos nebeatitinka JAV nacionalinių interesų.
Toks pareiškimas dar nereikštų, kad sutartis žlugs. JAV įstatymų leidėjai turėtų per 60 dienų nuspręsti, ar jie nori grąžinti sankcijas šiitiškai respublikai, kurias Vašingtonas yra įšaldęs.
Vis dėlto šis žingsnis žymėtų aiškų atotrūkį nuo Amerikos sąjungininkų, raginusių D. Trumpą laikytis sutarties, ir būtų skaudus smūgis daugiašialei tarptautinei tvarkai.
Po ne vienerius metus trukusių derybų su Iranu, koordinuotų Europos Sąjungos, sudarytą sutartį pasirašė Teheranas ir šešios galingosios šalys: JAV, Rusija, Kinija, Prancūzija, Didžioji Britanija ir Vokietija.
JAV branduoliniai inspektoriai sako, kad Iranas laikosi sutartyje numatytų techninių reikalavimų, įpareigojančių Teheraną smarkiai apriboti savo branduolinę programą mainais į sankcijų sušvelninimą.
Nors JAV pareigūnai tebetvirtina, kad D. Trumpo rinkimų kampanijos šūkis „Pirmiausia – Amerika“ nereiškia, kad Amerika veiks viena, prezidento pozicija Irano atžvilgiu sulaukė akivaizdaus sąjungininkų nepritarimo. Visos kitos sutartį pasirašiusios šalys šį dokumentą palaiko.
„Tai blogiausia sutartis. Mes negavom nieko, – trečiadienį duodamas interviu televizijai „Fox News“ piktinosi D. Trumpas. – Padarėm tai iš silpnumo, nors iš tikrųjų turime didelę galią.“
D. Trumpas dar prieš jį išrenkant JAV vadovu dažnai peikdavo sutartį su Iranu, o jo kalba šių metų Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje buvo odė nacionaliniam suverenumui.
Sąjungininkų prašymai
Tapęs prezidentu D. Trumpas piktinosi, kad JAV įstatymai įpareigoja kas 90 dienų patvirtinti, jog Iranas laikosi sutarties sąlygų. Jis teigė, kad Teheranas pažeidė susitarimo „dvasią“.
Dabar D. Trumpas ruošiasi pristatyti platesnę JAV strategiją, turinčią varžyti Irano įtakos Artimuosiuose Rytuose augimą, ir tikriausiai yra įsitikinęs, kad nuo branduolinės sutarties reikia nusigręžti.
Iki pat paskutiniosios minutės Amerikos artimiausios sąjungininkės ragino D. Trumpą gerai viską apsvarstyti.
Po jo nacionalistinio tono kalbos Jungtinėse Tautose ES diplomatijos vadovė Federica Mogherini perspėjo, kad sutartis su Iranu „priklauso ne vienai šaliai ... ji priklauso tarptautinei bendruomenei“.
JAV sąjungininkų neįtikino argumentai, kad sutartis yra per silpna, nes palieka Iranui laisvę kurti balistines raketas ir remti regione veikiančias Teherano interesus palaikančias ginkluotas grupes.
„Sumaišyti viską – reiškia rizikuoti viskuo, – vienas prancūzų diplomatinis šaltinis sakė naujienų agentūrai AFP. – Egzistencinė grėsmė yra (branduolinė) bomba. Branduolinė sutartis nėra skirta Libano problemoms spręsti.“
Europa baiminasi, kad Vašingtono pasitraukimas iš sutarties ne viena suteiktų Iranui pagrindą atnaujinti savo pastangas susikurti branduolinį arsenalą, bet reikštų, kad JAV atsisako vadovaujančio vaidmens stabilioje, taisyklėmis pagrįstoje tarptautinėje sistemoje.
Antradienį Didžiosios Britanijos premjerė Theresa May paskambino į Baltuosius rūmus, kad perteiktų savo vyriausybės „tvirtą įsipareigojimą šiai sutarčiai kartu su mūsų partneriais Europoje“.
Be to, britų užsienio reikalų sekretorius Borisas Johnsonas sakė JAV valstybės vadovui Rexui Tillersonui, kad „branduolinė sutartis yra istorinis pasiekimas“.
„Ji yra 13 metų uolios diplomatijos kulminacija ir padidino saugumą – tiek regione, tiek Jungtinėje Karalystėje“, – argumentavo jis.
Vis dėlto JAV administracija į šiuos skambučius beveik neatsižvelgė, o Europos diplomatai Vašingtone privačiai skundėsi, kad jų siunčiama žinia nepasiekia adresato.
„Pamatysime, kas nutiks“
Vienas Vakarų diplomatas sakė, kad tuo atveju, jeigu D. Trumpas atsisakys patvirtinti šią sutartį, jie savo pastangas nukreips į JAV Kongresą ir ragins įstatymų leidėjus neatnaujinti sankcijų.
„Mūsų ambasada dirba su įstatymų leidėjais“, – šią savaitę sakė Vokietijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Raineris Breulis.
„Siekiame dialogo, kad paaiškintume savo argumentus“, – pridūrė jis.
Kongrese jie ras šalininkų, bet D. Trumpo pozicijos tai veikiausiai nepakeis. Aukščiausio rango užsienio politikos patarėjai taip pat įtikinėjo prezidentą palaikyti sutartį su Iranu, bet jų pastangos buvo bergždžios.
Praeitą savaitę gynybos sekretorius Jamesas Mattisas buvo paklaustas, ar mano, kad Irano sutartis vis dar atitinka JAV nacionalinius interesus.
„Taip, senatoriau, manau, – atsakė Pentagono vadovas. – Šiuo laiko momentu, nesant priešingų įrodymų, tikiu, kad prezidentas turėtų apsvarstyti ją palikti.“
Po šio liudijimo J. Mattisas ir R. Tillersonas dalyvavo pietuose su D. Trumpu ir kalbėjosi apie Iraną, bet po to pasitarimo prezidentas, duodamas interviu „Fox News“, dar kartą pasisakė prieš sutartį.
„Gana greitai pamatysime, kas nutiks“, – perspėjo jis.
Ketvirtadienį Vašingtonas atliko dar vieną nerimą keliantį užsienio politikos žingsnį: Jungtinės Valstijos paskelbė, kad traukiasi iš JT Švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos (UNESCO) dėl jos „antiizraelietišku šališkumo“.
Po šio sprendimo susirūpinęs Prancūzijos ambasadorius prie JT sakė: „Mums reikia Amerikos, kuri liktų įsipareigojusi pasaulio reikalams.“