Maskva tokių veiksmų imasi nuogąstaudama, kad tokia situacija pakeis galios pusiausvyrą regione ir leis Jungtinėms Valstijoms prie rytinės Rusijos sienos dislokuoti karių, skelbia „Reuters“.

Nors Maskva ir stengiasi pagerinti pašlijusius santykius su Vašingtonu, tikėdamasi, kad Vakarai sušvelnins jai taikomas sankcijas dėl Ukrainos, ji kategoriškai nepritaria, kaip pati įvardija, Amerikos kišimuisi į kitų šalių vidaus reikalus, sako Rusijos diplomatai ir analitikai, pažįstantys Kremliaus mąstyseną.

Rusija jau ir taip nepatenkinta amerikiečių vadovaujamų NATO pajėgų telkimusi prie vakarinių sienų Europoje ir nenorėtų, kad tokia situacija pasikartotų Azijos sparne, pridūrė šaltiniai.

Nors Rusija ir turi šiokį tokį interesą apsaugoti Šiaurės Korėją, kuri kadaise savo kelią pradėjo kaip palydovinė sovietų valstybė, ji neketina suteikti Pchenjanui veiksmų laisvės: dėl praeitą mėnesį įvykdyto branduolinio bandymo ji parėmė griežtesnes Jungtinių Tautų sankcijas prieš Šiaurės Korėją.

Taigi Maskva žaidžia dvigubą žaidimą: ji tyliai vogčiomis tiesia Šiaurės Korėjai pagalbos ranką ir taip stengiasi užkirsti kelią Vašingtono pastangoms ją ekonomiškai izoliuoti.

Vladimiras Putinas

Štai šį mėnesį viena Rusijos bendrovė pradėjo teikti Šiaurės Korėjai interneto paslaugas. Tokiu būdu Pchenjanas įgijo antrą ryšio su likusiu pasauliu kanalą (neskaitant Kinijos).

Pirmąjį 2017 metų ketvirtį dvišalė prekyba išaugo daugiau nei dvigubai iki 31,4 mln. dolerių. Tokius pokyčius daugiausia lėmė didesnis naftos produktų eksportas, teigia Rusijos Tolimųjų Rytų vystymosi ministerija.

Mažiausiai aštuoni Šiaurės Korėjos laivai, kurie iš Rusijos išplaukė pilnutėliai degalų atsargų, sėkmingai grįžo į gimtąjį uostą, nors oficialiai buvo deklaruojami kiti kelionės tikslai. JAV pareigūnai sako, kad tokių veiksmų dažnai imamasi siekiant apeiti Pchenjanui taikomas sankcijas.

Rusija, kurią su Šiaurės Korėja sieja neilga sausumos siena, taip pat priešinasi amerikiečių pastangoms grąžinti į Tėvynę dešimtis tūkstančių darbininkų iš Šiaurės Korėjos, kurių užsienyje gaunamos pajamos padeda išlaikyti šalies valdantįjį režimą.

Kremlius iš tikrųjų nuoširdžiai mano, kad Šiaurės Korėjos valdžia turėtų gauti papildomų garantijų ir patikinimo, kad Jungtinės Valstijos neketina imtis keisti šalies valdantįjį režimą“, – tvirtina Rusijos tarptautinių santykių tarybos – ekspertų grupės, glaudžiai bendradarbiaujančios su Rusijos užsienio reikalų ministerija – vadovas Adrejus Kortunovas.

„Galimų režimo pokyčių perspektyvos kelia nerimą. Kremlius puikiai supranta, kad JAV prezidentas D. Trumpas neprognozuojamas. Jie jautėsi žymiai ramiau, kai prezidento pareigas ėjo Barackas Obama, nes jis nebūtų ėmęsis veiksmų, kurie kardinaliai pakeistų situaciją, o su D. Trumpu jie dėl nieko negali būti tikri“, – tvirtina A. Kortunovas.

D. Trumpas, kuris Kim Jong Uną pašiepia kaip „raketininką“ savižudiškoje misijoje, rugsėjį Jungtinų Tautų Generalinei Asamblėjai sakė, kad, jeigu reikės, tą šalį jis pavers griuvėsių krūva. Maža to, JAV prezidentas yra sakęs, kad tuo atveju, jeigu išpildys savo grasinimą dėl branduolinės raketos, galinčios pasiekti Jungtines Valstijas, „nebeliks“ nei Kim Jong Uno, nei šalies užsienio reikalų ministro.

Vladivostokas

Strateginė siena

Kad kaip ten būtų, Pekino ekonominiai santykiai su Pchenjanu vis dar lenkia Maskvos, o Kinija ir toliau išlieka galingesne besivystančios branduolinės krizės veikėja. Nors Pekinas, reaguodamas į kaimyninės valstybės balistinių raketų ir branduolinę programas ir griežtina toną santykiuose su Pchenjanu, Rusija paramą Šiaurės Korėjai paslapčia didina.

Su Kremliaus planais susipažinę žmonės sako, kad tokią strategiją lemia noras apsisaugoti nuo valdančiojo režimo pokyčių Šiaurės Korėjoje.

Rusijos politikai nuolat kaltina Jungtines Valstijas vogčiomis organizuojant revoliucijas buvusioje Sovietų Sąjungos teritorijoje, o kiekvienas amerikiečių kritikos žodis kurios nors svečios šalies lyderiui suvokiamas kaip politiškai nuodingas Maskvai.

Praeitą mėnesį vykusios didelio masto Rusijos karinės pratybos su kaimynine Baltarusija vyko pagal scenarijų, kuriame Rusijos pajėgos malšino Vakarų remtą dalies Baltarusijos atsiskyrimą.
2018 metų kovą Rusija rinks prezidentą, o šalies politikai jau dabar pradeda garsiai nuogąstauti, kad Vakarai neabejotinai kišis į procesą. 2011 metais Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas apkaltino JAV valstybės sekretorę Hillary Clinton kurstant neramumus Rusijoje. Jis tada davė aiškiai suprasti norįs, kad Jungtinės Valstijos paliktų Kim Jong Uną ramybėje.

Vladimiras Putinas

Nors ir smerkdamas Pchenjaną dėl, kaip pats įvardija, provokuojančių branduolinių bandymų, praeitą mėnesį V. Putinas per susitikimą Rusijos rytiniame Vladivostoko uoste pareiškė puikiai suprantąs, kodėl Šiaurės Korėja saugumo srityje nuogąstauja dėl Jungtinių Valstijų ir Pietų Korėjos.

600 tūkst. gyventojų Rusijos Ramiojo vandenyno flotilės gimtasis uostas Vladivostokas nuo Rusijos sienos su Šiaurės Korėja nutolęs vos 100 kilometrų. Rusija iš visų jėgų priešintųsi bet kokioms JAV pastangoms dislokuoti savo pajėgų kur nors netoliese suvienytos Korėjos.

„Šiaurės Korėja puikiai supranta, kaip tiksliai situacija vystėsi Irake“, – ekonomikos forume kalbėjo V. Putinas, akcentuodamas, kad Vašingtonas Bagdade pasinaudojo išgalvotu pretekstu, esą šalis turi masinio naikinimo ginklų, ir ėmėsi naikinti tiek šalį, tiek jos valdžią.

„Jie visa tai puikiai supranta ir mano, kad branduolinis ginklas ir raketų technologija, yra vieninteliai savigynos variantai. Manote, kad jie ketina savo noru jų atsisakyti?“ – kalbėjo Rusijos prezidentas.

Analitikų teigimu, Rusija mano, kad Šiaurės Korėjos virsmas branduoline valstybe nors ir nebaigtinis, tačiau nesustabdomas ir nepakeičiamas, tad geriausias variantas, kurio Vakarai gali tikėtis iš Pchenjano, yra paskirų programos elementų įšaldymas.

Kim Jong Ilas, Vladimiras Putinas

Nieko asmeniško

Ekspertų grupės vadovas A. Kortunovas sako nemanąs, kad Kremliaus demonstruojama Kim Jong Uno gynyba paremta asmeninėmis simpatijomis ar parama Šiaurės Korėjos lyderiams. Specialistai sako, kad priežastys visai kitos.

Maskvos poziciją greičiausiai motyvuoja įsitikinimas, kad būtent status quo pavertė Rusiją galinga geopolitine žaidėja dėl jos ryšių su Šiaurės Korėja – kaip kad parama Sirijos prezidentui Basharui Assadui Maskvai suteikė daugiau įtakos Artimuosiuose Rytuose.

A.Kortunovas sako, kad Maskva puikiai supranta: Šiaurės Korėjai netekus Kim Jong Uno, Kremlius neteks įtakos sverto regione (kaip kad buvo nutikę 2015 metais, kai atrodė, kad opozicija nuvers B. al Assadą).

„Šiuo metu bet kokia kaina stengiamasi išsaugoti tą trapią pusiausvyrą“, – sako A. Kortunovas.

„Kita vertus, Rusija nenori nukrypti nuo savo partnerių politinės linijos, ypač nuo Kinijos, kuri pastaruoju metu Šiaurės Korėjos atžvilgiu vis griežtina toną. Kita vertus, Maskvos politikai puikiai supranta, kad dabartinė situacija ir Maskvos bei Pchenjano bendravimo lygmuo, lyginant su Kinija, Kremlių kiek atskiria nuo kitų“, – tvirtina ekspertas.

Jeigu Jungtinės Valstijos nuspręstų Kim Jong Uną pašalinti jėga, anot A. Kortunovo, Rusijai gali tekti atremti pabėgėlių ir humanitarinę krizę prie savo sienos.

Taigi, nors Rusija tarsi šiek tiek ir palaiko sankcijas Pchenjanui, V. Putinas pirmiausia suinteresuotas pagalba savo ekonomikai ir šalies vaidmeniu regione.

„Privalome laipsniškai integruoti Šiaurės Korėją į regioninio bendradarbiavimo schemą“, – rugsėjį Vladivostoke pareiškė V. Putinas.