Vatikanas antradienį paskelbė nuo lapkričio 26-osios iki gruodžio 2-osios truksiančios pontifiko kelionės programą.
Ši būsima Pranciškaus kelionė sulaukia didesnio dėmesio dėl Mianmaro saugumo pajėgų vykdomos didelio masto operacijos prieš rohinjus, pradėtos po to, kai šios etninės mažumos kovotojai rugpjūtį atakavo policijos postus.
Šimtai tūkstančių rohinjų, bėgdami nuo persekiojimo, paliko Mianmarą ir įsikūrė stovyklose Bangladešo pietryčiuose, o Jungtinės Tautos paskelbė, kad šios etninės mažumos atžvilgiu taikomos brutalios priemonės prilygsta „etniniam valymui“.
Pontifiko kelionės programoje nėra numatyta susitikimų su rohinjais. Tačiau beveik neabejojama, kad Pranciškus bent jau užsimins apie smurtą prieš šią etninę mažumą, nes jau ne kartą kalbėdamas Vatikane yra pasmerkęs „brolių rohinjų persekiojimą“.
Šios kelionės moto – taika, harmonija ir meilė tarp skirtingų tikėjimų žmonių.
Pranciškus tikriausiai palies rohinjų klausimą savo pirmojoje kalboje Mianmare, kai lapkričio 28-ąją šalies politinėje sostinėje Neipide kreipsis į faktinę Minamaro lyderę Aung San Suu Kyi, vyriausybės pareigūnus ir užsienio valstybių diplomatinio korpuso atstovus.
Kitą dieną jis susitiks su Mianmaro budistų vienuolių taryba – viena iš socialiai ir politiškai įtakingiausių institucijų šioje šalyje, kur dauguma gyventojų yra budistai. Taryba iki šiol nekomentavo priešiško visuomenė nusistatymo rohinjų atžvilgiu.
Mianmaro katalikų kardinolas Charlesas Maung Bo gynė Aung San Suu Kyi nuo tarptautinės kritikos dėl rohinjų persekiojimo, tvirtindamas, kad jos įgaliojimus riboja konstitucija ir visi valdžios svertai yra armijos rankose.
Popiežius Jangone aukos mišias mažytei Mianmaro katalikų bendruomenei, po kurių išvyks į Bangladešą.
Gruodžio 1-ąją arkivyskupų rezidencijos sode Dakoje pontifikas susitiks su vyskupais ir kitų krikščioniškų konfesijų bei kitų religijų atstovais aptarti
Apie 160 mln. gyventojų turintis musulmoniškasis Bangladešas nuo 2013 metų susidūrė su virtine islamistų kovotojų atakų. Šių atakų taikiniais tapo tinklaraštininkai ateistai, religinės mažumos, gėjų teisių aktyvistai ir humanitarinės pagalbos darbuotojai užsieniečiai.
Nuo 1971 metų, kai Bangladešas per kruviną karą išsikovojo nepriklausomybę nuo Pakistano, šalį dažnai krėtė politinis smurtas. Čia buvo nužudyti du prezidentai, įkalintas ir nužudytas ne vienas politinis lyderis, be to, 19 kartų nesėkmingai mėginta įvykdyti perversmą.