Katalonijos nacionalinis susirinkimas (ANC) - šimtų separatistinių piliečių iniciatyvų federacija - sukvietė žmones į demonstraciją už nepriklausomybę. Atsiskyrimo šalininkai raginami vakare rinktis prie parlamento pastato, kai C. Puigdemontas sakys kalbą.
Oficialia C. Puigdemontas kalbės apie aktualią politinę situaciją. Ar jis iš tiktųjų paskelbs nepriklausomybę, šiuo metu nėra aišku.
Ant kortos pastatyta 7,5 mln. gyventojų turinčio vieno turtingiausių Ispanijos regionų, kurio nepriklausomybės siekis pakurstė nerimą dėl stabilumo Europos Sąjungoje, ateitis.
„Bus imtasi priemonių“
Katalonijos, Ispanijos ir Europos politiniai lyderiai ragino katalonų separatistus atsisakyti savo grasinimų, kad būtų sušvelninta didžiausia politinė krizė šalyje nuo demokratijos atkūrimo praėjusio amžiaus aštuntajame dešimtmetyje.
Tačiau C. Puigdemont'as tvirtina, kad spalio 1 dienos referendumas, surengtas nepaisant Madrido draudimo, pateisina atsiskyrimą.
Iš 2,29 mln. referendume dalyvavusių žmonių maždaug 90 proc. pasisakė už atsiskyrimą nuo Ispanijos.
Daugelis nepriklausomybei nepritariančių katalonų boikotavo neteisėtą plebiscitą, per kurį policija ėmėsi itin griežtų priemonių, kad sutrukdytų žmonėms atiduoti savo balsą.
C. Puigdemont'as viename interviu savaitgalį užsiminė, kad regionas neatsisakys savo tikslo ir paskelbs nepriklausomybę, jei Madridas toliau atsisakys vesti dialogą.
„Neužtrenkėme durų tarpininkavimui; esame pasakę „taip“ daugeliui pasiūlytų tarpininkavimo galimybių“, – sakė regiono vadovas Katalonijos televizijai TV3.
„Dienos bėga, ir jei Ispanijos valstybė neduos teigiamo atsakymo, padarysime tai, ką ketiname“, – pažymėjo jis.
Toks žingsnis „tikrai sulauktų vyriausybės reakcijos“, pirmadienį atkirto Ispanijos vicepremjerė Soraya Saenz de Santamaria.
„Jei šis džentelmenas vienašališkai paskelbs nepriklausomybę, bus imtasi priemonių“, – sakė ji radijui COPE.
Ministras pirmininkas Mariano Rajoy savaitgalį neatmetė galimybės, kad gali būti imtasi beprecedenčių konstitucinių priemonių ir pusiau autonominiame regione įvestas tiesioginis valdymas. Toks žingsnis neabejotinai dar padidintų įtampą.
Didėjantis spaudimas
Katalonų separatistai jaučia didžiulį vidaus ir užsienio spaudimą atsisakyti planų atsiskirti nuo Ispanijos.
Pirmadienį vakare itin populiari Barselonos merė Ada Colau įspėjo, kad vienašališkas nepriklausomybės paskelbimas sukeltų grėsmę „socialinei sanglaudai“.
Referendumo rezultatai „negali būti paskatinimas paskelbti nepriklausomybę, tačiau jie sudaro galimybę dialogui ir tarptautiniam tarpininkavimui“, sakė merė.
Prancūzijos Europos reikalų ministrė Nathalie Loiseau pareiškė, kad „jei bus paskelbta nepriklausomybė, tai bus vienašališkas žingsnis ir jis nebus pripažintas“.
Vokietijos kanclerė Angela Merkel savaitgalį per pokalbį telefonu su M. Rajoy išreiškė Berlyno palaikymą Ispanijos vienybei.
Spaudimas juntamas ir gatvėse.
Sekmadienį šimtai tūkstančių demonstrantų su vėliavomis suplūdo į Barselonos centrą pareikšti protesto prieš atsiskyrimo planą.
Tuo tarpu įtakingas Katalonijos nepriklausomybės šalininkų judėjimas – Katalonijos nacionalinė asamblėja (Assemblea Nacional Catalana, ANC) – paragino savo šalininkus antradienį susirinkti prie regiono parlamento pastato Barselonoje per didžiulius ekranus stebėti svarbaus posėdžio.
Nerimas verslo sektoriuje
Politinė krizė pakurstė nerimą ir verslo sektoriuje.
Virtinė kompanijų nusprendė pasekti dviejų didžiųjų regiono bankų – „CaixaBank“ bei „Sabadell“ – pavyzdžiu ir perkėlė iš Katalonijos į kitus Ispanijos regionus savo juridines būstines, bet darbuotojus paliko.
Pirmadienį apie persikėlimą iš Barselonos į Madridą paskelbė mokamų kelių operatorė „Abertis“, telekomunikacijų įmonė „Cellnex“ ir nekilnojamojo turto įmonė „Colonial“ .
Viešosios nuomonės apklausos rodo, kad Katalonijos visuomenė nepriklausomybės klausimu yra pasidalijusi į dvi apylyges stovyklas. Visgi regiono lyderiai tvirtina, kad brutalūs policijos veiksmai referendumo dieną nuteikė daugelį katalonų prieš Madridą.
Reikalavimai dėl atsiskyrimo Katalonijoje reiškiami jau seniai, bet separatistinės nuotaikos čia ypač sustiprėjo per 2008 metų finansų krizę, dėl kurios regione išaugo nedarbas ir skolos.
Katalonai skundžiasi, kad regionas negauna investicijų, kurios būtų proporcingos jo sumokamiems mokesčiams, o centrinė vyriausybė kišasi į regiono kalbos ir švietimo politiką.
Separatistines nuotaikas dar pakurstė Ispanijos Konstitucinio Teismo 2010 metų sprendimas, kuriuo buvo panaikintos kai kurios 2006-ųjų autonomijos chartijos, suteikusios Katalonijai papildomų galių, dalys.
Policija ruošiasi
Ispanijos policija budi visuomeniniuose pastatuose ir uždarė parką, esantį šalia Katalonijos parlamento Barselonoje, kur antradienio vakarą gali būti paskelbta šio regiono nepriklausomybė, kuriai itin priešinasi centrinė valdžia.
Katalonijos prezidentas Carlesas Puigdemont'as neatskleidžia, kokią žinutę pasakys parlamentui per plenarinį posėdį 18 val. vietos (19 val. Lietuvos) laiku, tačiau separatizmo idėją palaikantys politikai sakė manantys, kad praėjus kiek daugiau nei savaitei po Madrido negaliojančiu pripažinto referendumo jis paskelbs šio regiono nepriklausomybę.
Žiniasklaida: Katalonijos vyriausybė ilgai planavo konfliktą
Katalonijos vadovybė ilgai planavo dabartinę konfrontaciją su centrine vyriausybe Madride. Ispanų laikraštis „El Pais“ antradienį cituoja tariamai policijos konfiskuotą dokumentą, kuriame Katalonijos premjero Carleso Puigdemonto aljansas numatė kryptį nuo paskutiniųjų rinkimų regione 2015 metais iki dabar. Dokumente, be kita ko, kalbama apie „politinį ir ekonominį destabilizavimą“.
Dokumentas rastas rugsėjo 20-ąją per kratą Katalonijos ūkio ministerijos generalinio sekretoriaus Josep Maria Jove Llado bute, rašo laikraštis. Šis pareigūnas buvo vienas politikų, suimtų prieš uždraustą spalio 1-osios referendumą dėl nepriklausomybės.
Dokumente, be kita ko, buvo nuspėjama audringa centrinės vyriausybės reakcija bei teisėsaugos ir policijos įsikišimas – panašiai kaip ir nutiko. Tai turėjo „sukelti demokratinį konfliktą, kurį remtų didelė dalis piliečių, ir kuriuo būtų siekiama politinės ir ekonominės destabilizacijos, kuris (konfliktas) galiausiai priverstų valstybę pritarti deryboms dėl atsiskyrimo arba referendumui“.
Pareigūnas: Katalonija pasirengusi išklausyti alternatyvius Madrido pasiūlymus
Katalonijos vyriausybė pasirengusi išklausyti alternatyvius Madrido pasiūlymus dėl spalio 1 d. surengto referendumo regiono nepriklausomybės klausimu.
Tai antradienį interviu televizijos kanalui CNN pareiškė Katalonijos vyriausybės Užsienio reikalų departamento vadovas Raulis Romeva.
„Mes pasirengę sėsti prie derybų stalo. Jeigu jie (Ispanijos vyriausybė) nori pateikti pasiūlymą, tai mes mielai juos išklausysime. Jeigu jie turi, ką pasiūlyti, kad problema būtų išspręsta kitais metodais, tai mes mielai išklausysime šį pasiūlymą“, – sakė jis.
Anot departamento vadovo, Katalonija pateikdavo pasiūlymų, kuriuos Ispanijos valdžia atmesdavo. „Bėda ta, kad ne vienus metus mes negavome jokių pasiūlymų“, – pabrėžė R. Romeva.
„Mes norime sėsti prie derybų stalo. Mes tikimės, kad ES įtikins Ispanijos valdžią žengti šį žingsnį. Nes nei Katalonijai, nei Ispanijai, nei Europos Sąjungai nėra kito sprendimo“, – pridūrė departamento vadovas.
„ES palaiko Madridą“
Ispanijos finansų ministras Luisas de Guindosas antradienį pareiškė, kad Madridas turi visišką Europos Sąjungos palaikymą sprendžiant krizę dėl Katalonijos grasinimų vienašališkai atsiskirti.
L. de Guindosas, vienas iš tarptautinėje arenoje labiausiai gerbiamų ispanų politikų, raginimus skelbti regiono nepriklausomybę pavadino „sukilimu prieš įstatymo viršenybę“.
„Galiu pasakyti, kad visi palaiko Ispanijos vyriausybės poziciją“, – sakė L. de Guindosas, atvykęs į susitikimą Liuksemburge su kolegomis iš kitų Europos Sąjungos valstybių.
Į šį susitikimą jis atvyko po antradienį ryte surengtų derybų su ministrais, priklausančiais centro dešiniajai Europos liaudies partijai.
Savaitgalį paramą šalies vienybei per pokalbius telefonu su Ispanijos vyriausybės vadovu Mariano Rajoy išsakė ir įtakingiausia ES politikė, Vokietijos kanclerė Angela Merkel, taip pat Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas.
Antradienį ryte surengtame susitikime dalyvavo Vokietijos, Austrijos, Bulgarijos, Kroatijos, Kipro, Estijos, Suomijos ir Vengrijos ministrai, taip pat Europos Komisijos pirmininko pavaduotojas Valdis Dombrovskis, nurodė šaltiniai Ispanijos vyriausybėje.
„Kalbama ne apie pritarimą ar nepritarimą nepriklausomybei. Kalbama apie sukilimą prieš įstatymo viršenybę. O įstatymo viršenybė yra sambūvio ne tik Ispanijoje, bet ir visoje Europoje pamatas“, – sakė L. de Guindosas.
Ministras pabrėžė, kad Madridas sulaukė aiškaus palaikymo iš ES institucijų ir valstybių narių, kurios pastarosiomis savaitėmis leido aiškiai suprasti, jog Katalonijos krizę laiko Ispanijos vidaus reikalu, ir pareiškė gerbiančios Ispanijos teisinę sistemą.
L. de Guindosas kalbėjo likus kelioms valandoms iki numatyto C. Puigdemont'o kreipimosi į Katalonijos įstatymų leidėjus.
Tai bus pirmoji regiono vadovo kalba parlamente po spalio 1 dieną įvykusio referendumo, kurio organizavimui griežtai priešinosi centrinė vyriausybė ir kuriame triuškinama dauguma katalonų pasisakė už atsiskyrimą nuo Ispanijos.
Kol kas neaišku, ar 54 metų C. Puigdemont'as ryšis nepaisyti centrinės vyriausybės bei nacionalinių teismų ir paskelbs Katalonijos nepriklausomybę ar visgi atsisakys savo ketinimų.
„Dabar viskas priklauso nuo pono C. Puigdemont'o“, – sakė L. de Guindosas ir paragino vadovautis „sveiku protu“ – ne tik Kataloniją, bet ir Ispaniją bei visą Europą.
