„Buzfeed“, vienas iš populiariausių pramoginių portalų, įpratino savo skaitytojus prie lengvo, paprasto ir malonaus turinio – čia galima rasti gandų apie Kim Kardashian, serialų sąmokslo teorijų ir pasityčiojimų iš politikų nusišnekėjimų.
Tačiau praėjusią savaitę šiame portale pasirodė vaizdo įrašas, kurio turinys buvo visiškai kitoks – beveik 15 minučių trukmės Evos Mozes Kor, 83 metų buvusios Aušvico koncentracijos stovyklos kalinės, pasakojimas.
1944 metų gegužę Eva kartu su seserimis ir tėvais pateko į stovyklą. „Išlipome iš gyvulinio vagono. Žmonės buvo skirstomi į tuos, kurie turi mirti ir tuos, kurie turi išgyventi“, – prisimena moteris.
Eva pasakoja prisimenanti chaosą, šunų lojimą ir sumaištį po to, kai transportas atvyko į stovyklą.
„Sukausi rateliu ir bandžiau atspėti, kur atvykome. Kai atsisukau, dingo mano dvi vyresnės seserys ir tėvas. Daugiau niekada jų nemačiau“, – sako Eva.
Kai traukinio platformoje pasirodė vokiečiai ir pradėjo ieškoti dvynukų, jie atkreipė dėmesį į Evą ir Miriam. Naciai patikino mergaičių motiną, kad jos vaikams yra gerai, jog jos yra dvynės, ir atskyrė dukras nuo motinos.
„Net neatsisveikinau, bet net nepagalvojau, kad tai gali būti paskutinis kartas, kai ją matome“, - praėjus daugeliui metų prisimena Eva.
Dvynukės pateko pas daktarą J. Mengelę. „Mirties angelas“ vėliau išgarsėjo savo žiauriais eksperimentais, kuriuos vykdė, pavyzdžiui, su dvynukais. „Buvome daktaro Mengelės dvynukės, bet tik vėliau sužinojome, ką tai reiškia“, - paaiškina Eva.
Sunkiai suvokiami eksperimentai
Moteris prisimena, kad buvo naudojama dviejų tipų eksperimentams. „Pirmadieniais, trečiadieniais ir penktadieniais jie laikė mane su seserimi ir kitais dvyniais nuogus vienoje iš patalpų net aštuonias valandas. Matavo kiekvieną mano kūno dalį, vėliau lygino su mano sesers rezultatais ir su schemomis“, - sako Eva.
„Kitomis dienomis iš dvynių buvo imamas kraujas ir jiems buvo suleidžiamos neaiškios medžiagos. Po vienos iš tokių injekcijų stipriai susirgau. Turėjau labai aukštą temperatūrą. Mano rankos ir kojos buvo ištinusios ir labai skaudėjo. Drebėjau, nors rugpjūčio saulė degino mano odą. Turėjau milžiniškas raudonas dėmes ant savo kūno“, - košmarą prisimena moteris.
Mergaitė pateko į ligoninę, kur J. Mengele kartu su kitais keturiais „gydytojais“ per apžiūrą pareiškė, kad jai liko gyventi vos dvi savaitės.
„Iš šių dviejų savaičių turiu tik vieną prisiminimą – kai šliaužioju barako grindimis – nes negalėjau vaikščioti – kad patekčiau prie vandens talpos, kuri buvo kitame gale. Vis prarasdavau sąmonę ir sakiau sau, kad turiu tai ištverti“, - prisimena moteris.
Praėjus dviem savaitėms Evai nukrito temperatūra, o vėliau dar tris savaites ji turėjo atsigauti po to, ką patyrė. Tuo metu jos sesuo buvo įtraukta į eksperimentus, apie kuriuos nenorėjo kalbėti. „Ir nekalbėjome apie Aušvicą iki pat 1985 metų“, - pabrėžė Eva.
Mergaitės buvo tarp išlaisvintųjų iš Aušvico 1945 metų sausio 12 dieną. Praėjus 40 metų nuo to momento seserys grįžo prie šios jautrios temos.
Miriam prisipažino, kad kai Eva kovojo dėl savo gyvybės, ji 24 valandas per parą buvo naudojama eksperimentams, kurių metu jai buvo leidžiamos kažkokios neaiškios medžiagos.
Praėjus keletui metų paaiškėjo, kad jos pristabdė mergaitės inkstų vystymąsi – šie organai buvo tokie maži, kaip 10-ies metų vaiko. Buvo reikalingas persodinimas – donoru tapo sesuo.
Eva viešai atleido savo skriaudikui – 2006 metais buvo išleistas dokumentinis filmas „Forgiving Dr. Mengele“.