Tuo tarpu Madridas jaučia vis didesnį tarptautinį spaudimą išspręsti šią rimčiausią per daugelį dešimtmečių politinę krizę.

Šūkiais „Okupacinės jėgos – lauk“, „Gatvės visad bus mūsų“ dešimtys tūkstančių katalonų antradienį išėjo į Barselonos gatves, praneša naujienų agentūros AFP reporteriai; žmonės protesto prieš policijos smurtą, pasireiškusį per savaitgalį vykusį referendumą dėl Katalonijos nepriklausomybės.

Žmonės būriais plūsta į miesto centrą, o virš jų galvų skraidė policijos sraigtasparnis, sukeldamas švilpimą; katalonai neatleidžia policijai dėl smurto sekmadienį įvairiose šio regiono vietose.

Visuotinis streikas apsunkina susisiekimą traukiniais ir lėktuvais, sutriko oro uostų darbas.

Profesinės sąjungos paskelbė streiką, kad būtų „griežtai pasmerkti“ policijos veiksmai referendumo dieną.

Ara mateix Girona, davant de la seu de la Generalitat. pic.twitter.com/c4IjJG5D4U— SER CATALUNYA (@SERCatalunya) 3 October 2017

Streikas vyksta didžiausios profsąjungos - Visuotinės darbo konfederacijos - iniciatyva. Jo padariniai labiausiai juntami transporte. Pavyzdžiui, Barselonos metro nedirbs nuo 9 valandos 30 minučių vietos laiku iki 17 valandos, sutriks antžeminio visuomeninio transporto darbas, nebevažinės daugelis taksi, jau atšaukti daugiau kaip 150 tarpmiestinių traukinių reisai.

Katalonijos vyriausybinės įstaigos taip pat parėmė streiką, įsipareigodamos garantuoti tik „minimalią gyventojams kritiškai svarbių paslaugų apimtį“.

Streikas paralyžiavo Kataloniją

Visuotinis streikas, inicijuotas dėl policijos smurto, antradienį paralyžiavo didelę dalį Katalonijos.

Streike, be kitų, dalyvavo uostų darbuotojai, transporto įmonės, universitetai ir muziejai. Treniruotę atšaukė „FC Barcelona“, darbą nutraukė ir garsiosios Barselonos Šv. Šeimynos bažnyčios (Sagrada Familia) personalas.

Jau anksti ryte demonstrantai blokavo gatves ir greitkelius. Dalyvauti visuotiniame streike žmones sukvietė dešimtys profsąjungų ir kitų organizacijų.

Prie streiko prisijungė dešimtys tūkstančių žmonių. Barselonoje Universiteto aikštė sausakimša, pasakojo liudininkai. Cheronoje į protestą susirinko per 30 tūkst. gyventojų. Visame mieste prie mokyklų ir universitetų protestavo daugybė studentų, moksleivių ir kitų piliečių.

Apie 2 tūkst. žmonių Barselonoje susirinko prie Ispanijos valdančiosios Liaudies partijos (PP) būstinės. PP tenka kaltė dėl policijos smurto per referendumą dėl nepriklausomybės praėjusį sekmadienį, kai buvo sužeista beveik 900 žmonių, antradienį naujienų agentūra „Europa Press“ citavo protesto dalyvius.

Katalonijos premjeras Carlesas Puigdemontas paragino demonstrantus protestuoti taikiai. „Šiandien yra demokratiško, pilietinio ir garbingo protesto diena, - rašė jis tviteryje. - Nepasiduokite provokacijoms. Pasaulis matė: mes esame taikūs žmonės“.

Katalonijos vadovas paskelbė, kad sekmadienį vykusiame plebiscite 90 proc. balsavusiųjų pasisakė už atsiskyrimą nuo Ispanijos.

Prie streiko turėtų prisijungti ir Barselonos valstybiniai universitetai, šiuolaikinio meno muziejus, futbolo klubas „Barcelona“ bei Šv. Šeimos bažnyčia – architekto Antonio Gaudi gotikinė bazilika, kuri yra vienas svarbiausių turistų traukos centrų mieste.

„Esu tikras, kad tai bus didžiulio masto streikas“, – Katalonijos lyderis Carlesas Puigdemont'as.

Centrinė vyriausybė pažadėjo, jog padarys viską, kad neleistų turtingam šiaurės rytiniam regionui, sukuriančiam maždaug penktadalį visos Ispanijos bendrojo vidaus produkto (BVP), atsiskirti.

Katalonijos vyriausybė „kursto sukilimą“, sako Ispanijos vidaus reikalų ministras

Ispanijos vidaus reikalų ministras antradienį apkaltino Katalonijos vyriausybę „sukilimo kurstymu“, kai savaitgalį nepriklausomybės referendumui blokuoti į regioną nusiųstos policijos darbui trukdė protestuotojai.

„Matome kaip diena iš dienos Katalonijos vyriausybė gyventojus stumia arčiau bedugnės krašto ir skatina sukilimą“, – sakė vidaus reikalų ministras Juanas Ignacio Zoido ir pridūrė, kad jo vyriausybė imsis veiksmų „siekdami stabdyti puldinėjimus“.

Sekmadienį vykusį plebiscitą Madridas laiko neteisėtu ir pavadino „farsu“.

Referendumo dieną daugelyje regiono miestų prasiveržė smurtas, riaušių policijai balsavimo apylinkėse mėginant sutrukdyti katalonams atiduoti savo balsą.

Kai kur policija minias vaikė mušdama žmones guminėmis lazdomis ir šaudydama guminėmis kulkomis.

Jungtinių Tautų vyriausiasis žmogaus teisių komisaras Zeidas Ra'adas al Husseinas pareiškė, kad jam „labai neramu“ dėl smurto proveržio.

Europos Vadovų tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas savo ruožtu paragino Madridą vengti naudoti smurtą.

Europos Parlamentas trečiadienį šiuo klausimu rengia specialią diskusiją.

„Raginame visas suinteresuotas šalis labai greitai nuo konfrontacijos pereiti prie dialogo. Smurtas negali būti politikos instrumentas“, – pirmadienį sakė Europos Komisijos atstovas spaudai Margaritis Schinas.

Tai buvo praktiškai pirma Europos Sąjungos reakcija į krizę Katalonijoje po ne vieną savaitę trukusios atkaklios tylos.

Daugelio Katalonijos miestų gyventojai pirmadienį vidurdienį trumpam nutraukė darbus ir susirinko gatvėse tyliam protestui.

Municipalinė policija informavo, kad Barselonoje šioje protesto akcijoje dalyvavo apie 15 tūkst. žmonių.

Eismą sustabdžiusi didžiulė minia, kurioje daugelis žmonių buvo apsigobę „estelada“ – mėlynos, geltonos ir raudonos spalvų Katalonijos separatistų vėliava, skandavo: „Gatvės visada bus mūsų!“

„Tokie veiksmai buvo įprasti valdant Franco!“ – šaukė minia, turėdama galvoje ilgamečio diktatoriaus generolo Francisco Franco diktatūrą, mėginusią slopinti katalonų tapatybę.

Skubus pasitarimas

Ministro pirmininko Mariano Rajoy vyriausybė surengė skubų pasitarimą, kai C. Puigdemont'as sekmadienį paskelbė, kad Katalonija „iškovojo teisę tapti nepriklausoma valstybe“.

C.Puigdemont'as paprašė tarptautinės bendrijos tarpininkauti sprendžiant šią krizę ir paragino Madridą išvesti iš regiono policijos pajėgas, kurios artėjant referendumui buvo perkeltos ten iš kitų Ispanijos sričių.

Regiono vyriausybė skelbia, kad plebiscite dalyvavo 2,26 mln. rinkėjų – kiek daugiau nei 42 proc. viso Katalonijos elektorato.

Tikėtina, jog bet kokie Katalonijos mėginimai vienašališkai paskelbti nepriklausomybę sulauks pasipriešinimo ne tik iš Madrido, bet ir iš nemažos dalies Katalonijos gyventojų, kurių iš viso yra apie 7,5 milijono. Viešosios nuomonės apklausos rodo, kad Katalonijos visuomenė yra smarkiai susiskaldžiusi nepriklausomybės klausimu.

C.Puigdemont'as sakė, jog dabar pateiks referendumo rezultatus regiono parlamentui, kuriame daugumą turi separatistai. Parlamentas turi teisę priimti deklaraciją dėl nepriklausomybės.

Katalonijos vadovas sakė, kad per sekmadienio neramumus beveik 900 žmonių prireikė medikų pagalbos. Tačiau regiono pareigūnai patvirtino, kad buvo sužeisti iš viso 92 žmonės. Keturi nukentėjusieji buvo hospitalizuoti, du iš jų – sunkios būklės.

Socialiniuose tinkluose paskelbtuose vaizdo įrašuose matyti, kaip policininkai jėga velka rinkėjus iš balsavimo apylinkių, stumia juos nuo laiptų ir naudoja jėgą prieš Katalonijos ugniagesius, saugojusius balsavimo punktus.

Verda aistros

Nuo antradienio ryto aistros verda prie Katalonijos valdančios partijos būstinės, žmonės atėjo dar sykį pareikšti – Madridas peržengė ribą. Padėtį dar apsunkins trečiadienį ir ketvirtadienį rengiamas Katalonijos parlamento posėdis, kuriame turi būti priimta nepriklausomybės deklaracija.

Dar prieš sekmadienio balsavimą Katalonijos prezidentas pareiškė – nepriklausomybė neateis paspaudus mygtuką, būtinos derybos ir abipusis supratimas bei po referendumo siūlo derėtis tarpininkaujant vadinamajai trečiajai šaliai. Analitikų nuomone, Madridas derybas turėjo pradėti dar prieš referendumą.

„Reikėjo stengtis, kad referendumas neįvyktų, stengtis susitarti, Katalonijos valdžia labai užsispyrusi, jai reikalingas balsavimas. Įtikino net didžiąją dalį visuomenės, kad reikia balsuoti, nors teisingiau būtų laikytis įstatymų“, – politikos ekspertas prof. Fernando Vallespinas.

Katalonijos valdžios nuomone, visuotinis streikas turi padėti įtikinti Madridą, kai stringa traukinių eismas, lėktuvų skrydžiai, uostų darbas. Prie streikuojančiųjų žada prisidėti universitetai, muziejai, taip pat ir turistų gausiai lankoma Šventosios Šeimos bazilika. Jau pirmadienį žmonės ne viename Katalonijos mieste buvo nutraukę darbą, išėjo į gatves dar sykį protestuoti prieš Ispanijos nacionalinės gvardijos smurtą balsavimo dieną, skandavo, kad taip elgtasi generolo F. Franco diktatūros laikais.

Ekspertai taip pat mano, kad geriausia išeitis būtų derybos su Madridu, kuriose dalyvautų tarptautiniai tarpininkai.

„Nepriklausomybės šalininkų lyderiai pasielgė protingai, rengdami kažką panašaus į Škotijos referendumą, bet reikia turėti galvoje, kad D. Britanija neturi rašytinės konstitucijos, dėl suverenumo sprendžia parlamentas ir, jeigu Škotijos parlamentas nusprendė, kad turi vykti referendumas, nėra jokių kliūčių. O Ispanijos konstitucijoje yra draudimai“, – aiškina F. Vallespinas.

Tad centrinė valdžia svarsto, ar neįgyvendinti 155 konstitucijos straipsnį, kuris leidžia vyriausybei iš dalies ar visiškai stabdyti savivaldą, jeigu regionas nepaiso konstitucijos ir visos valstybės interesų. Premjero Liaudies partija turi užtikrintą daugumą, kad galėtų priimti tokį sprendimą, nors opozicija pasisako už derybas su Katalonijos lyderiais.

Trečiadienį padėtį Ispanijoje aptars Europos Parlamentas.