Nepriklausomai nuo to, kuri iš dviejų minėtųjų valstybių puls pirma, Didžioji Britanija teturės geriausiu atveju vos kelias valandas nuspręsti, kaip reaguoti, akcentuoja analitikai.
Nerimą kelianti ataskaita, kurią parengė „Royal United Services Institute“ generalinis direktorius Malcolmas Chalmersas, sako, kad karą gali pradėti tiek Vašingtonas, tiek Pchenjanas, tačiau pabrėžia, kad vis realesnis scenarijus atrodo Donaldo Trumpo iniciatyva „išspręsti“ problemą ir to imtis „anksčiau, o ne vėliau“.
„Dabar karas – labai realus scenarijus. Šiaurės Korėjai demonstruojant greitą progresą branduolinės ir raketinės programų srityje, laikas tikrai nėra diplomatijos sąjungininkas“, – teigiama ataskaitoje.
Perspėjimas parengtas po to, kai Šiaurės Korėjos užsienio reikalų ministras Ri Yong Ho pareiškė, kad JAV prezidento grasinimai Kim Jong Uno režimui, „esą jo laikas suskaičiuotas“, prilygsta karo paskelbimui, ir patikino, kad Pchenjanas turi teisę imtis atsakomųjų priemonių.
Šiaurės Korėja po tokio ministro pareiškimo į savo rytinę pakrantę perkėlė savo karinį orlaivį ir pradėjo stiprinti gynybą. Be to, Šiaurės Korėjos valdantysis režimas grasina numušti visus amerikiečių bombonešius, skrendančius netoliese Korėjos pusiasalio net ir tuo atveju, jeigu jie nebūtų „mūsų šalies oro erdvėje“.
Priešiška abiejų šalių retorika pastaruoju metu pasiekė naujas aukštumas: tiek Vašingtono, tiek Pchenjano lyderiai nuolat keičiasi tiek grasinimais, tiek asmeniniais įžeidimais.
„Royal United Services Institute“ parengtoje ataskaitoje aptariami net keli būdai, kaip galėtų prasidėti karas.
Vašingtoną imtis veiksmų galėtų išprovokuoti Šiaurės Korėjos sprendimas paleisti raketų į vandenyną netoliese Kalifornijos ar Amerikai priklausančio Guamo. Įsiplieskus karui, greičiausiai amerikiečiai iš pradžių imtųsi didelio masto oro ir kibernetinių atakų, samprotaujama ataskaitoje. Toks scenarijus neabejotinai paskatintų Pchenjaną imtis veiksmų prieš Pietų Korėją.
Taikiniais taps ir amerikiečių karinės bazės regione, o Kim Jong Uno režimas greičiausiai naudos tiek konvencinę, tiek cheminę, tiek netgi branduolinę ginkluotę. Tai reiškia, kad gana tikėtina tampa Šiaurės Korėjos invazijos tikimybė.
Nors Šiaurės Korėja branduolinę technologiją vysto greičiau nei manyta net ir nepanaudojus branduolinio ginklo, aukų skaičius gali siekti šimtus tūkstančių, teigiama ataskaitoje.
Ekspertai pabrėžia, kad karas „turės skaudžių ilgalaikių pasekmių“ viso pasaulio ekonomikai.
Jeigu Jungtinės Valstijos prieš Šiaurės Korėją imsis „preventyvios atakos“ taip ir negavusios Pietų Korėjos pritarimo, jos pasiųs signalą, kad Vašingtonas pasiryžęs „paaukoti Seulą, kad apsaugotų Niujorką“.