ES lyderiai į susitikimą Taline susirinko dvi dienos po svarbios E. Macrono kalbos, kurioje jis paragino savo kolegas dar kartą patvirtinti savo įsipareigojimą bendram europiniam projektu, kurį pastaraisiais metais sukrėtė „Brexit“, populizmo banga ir migrantų krizė.
Europos politikos veteranė A. Merkel, praėjusį savaitgalį vykusiuose visuotiniuose rinkimuose užsitikrinusi ketvirtą kadenciją kanclerės poste, prieš susitikimą su 39 metų E. Macronu sakė, kad ES lyderiai turėtų greitai imtis reformų, numatytų Prancūzijos vadovo pristatytame plane.
„Tarp Prancūzijos ir Vokietijos esama plataus sutarimo dėl šių pasiūlymų, tačiau dabar turime imtis detalių“, – sakė A. Merkel žurnalistams prieš ES lyderių vakarienę.
Šios vakarienės metu jie aptarė pluoštą E. Macrono pasiūlytų reformų.
Žiniasklaidos atstovai į renginio vietą ketvirtadienio vakarą nebuvo įleisti.
Kaip sakė Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas, šios vakarienės metu lyderiai turėjo retą progą atvirai ir neformaliai pasikalbėti be konkrečios darbotvarkės.
Tris valandas trukusios vakarienės Kadriorgo rūmuose metu jaunasis Prancūzijos lyderis pristatė savo idėjas.
Baroko stiliau Kadriorgo rūmai yra buvusi Rusijos imperatorių vasaros rezidencija, kur šiuo metu įsikūręs nacionalinis meno muziejus.
Vakarienės metu lyderiams buvo patiekti jautienos paslėpsnio pjausnys, lašiša ir triušio kepenėlės. Diskusija vyko tvyrant labai pozityviai atmosferai, naujienų agentūrai AFP sakė ES šaltinis, pageidavęs likti anonimu.
Po šios diskusijos D. Tuskas, koordinuojantis visus ES lyderių susitikimus, „per ateinančias dvi savaites surengs konsultacijas su kolegomis ir pasiūlys, kaip toliau tęsti šį darbą“, sakė ES šaltinis.
Didžiosios Britanijos vyriausybės vadovė Theresa May taip pat dalyvauja šiame viršūnių susitikime. Penktadienį ji turėtų susitikti dvišalių derybų su A. Merkel ir kartu su E. Macronu apsilankyti NATO karinėje bazėje. Derybų „Brexit“ klausimu oficialioje darbotvarkėje nenumatyta.
Po ketvirtadienio diskusijos apie ES ateitį penktadienį numatytos derybos skaitmeniniais klausimais – tai prioritetinė tema Estijai, kuri šį pusmetį pirmininkauja ES.
Raginimas vengti miražų
E. Macrono pateiktuose pasiūlymuose dėl ES ateities po „Brexit“, be kitų dalykų, numatyta sudaryti atskirą 19 narių turinčios euro zonos biudžetą, kurį prižiūrėtų finansų ministras ir naujas parlamentas. Taip pat siūloma steigti visos ES greitojo reagavimo pajėgas, kurios dirbtų su nacionalinėmis armijomis.
Vakarienėje dalyvavo ir Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris, kuris anksčiau šį mėnesį metiniame pranešime apie padėtį Europos Sąjungoje pristatė savo viziją dėl labiau integruotos Bendrijos. Jis, be kita ko, ragino daugiau valstybių įsivesti eurą ir prisijungti prie Šengeno zonos, taip pat supaprastinti ES vadovybės struktūrą.
Vienas Prancūzijos prezidentūros pareigūnas, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga, sakė, kad euro zonos reforma bus didžiausias iššūkis, o E. Macrono reformų įgyvendinimas gali trukti iki 2024 metų.
Jis taip pat sakė, kad pirminė lyderių reakcija į E. Macrono pasiūlymus buvo labai teigiama, tačiau prieš vakarienę jau ėmė ryškėti nuomonių skirtumai.
„Europiniai horizontai nubrėžti. Svarbu judant pirmyn vengti dykumos miražų“, – sakė Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė, pirmoji iš lyderių atvirai sukritikavusi E. Macrono ambicingus pasiūlymus.
E. Macronas savo viziją pristatė praėjus kelioms dienoms po rinkimų Vokietijoje, kuriuose A. Merkel užsitikrino naują kadenciją. Vis dėlto šių rinkimų rezultatai buvo nuviliantys, turint galvoje, kad istorinių laimėjimų pasiekė ultradešinioji nacionalistinės pakraipos partija „Alternatyva Vokietijai“ (AfD).
A. Merkel, šiuo metu ieškanti naujų politinių sąjungininkų valdančiajai koalicijai Vokietijoje suformuoti, sakė, kad E. Macrono siūlomos reformos „neabejotinai“ turės įtakos deryboms dėl naujos šalies vyriausybės sudarymo.
Kanclerės komentarai rodo, kad dešimtmečių senumo Paryžiaus ir Berlyno ašis Europos Sąjungoje vis dar sėkmingai gyvuoja. Tačiau dabar Europa atidžiai stebi, ar E. Macronas bandys perimti iš A. Merkel įtakingiausio Europos lyderio statusą.
Darbotvarkėje – „Brexit“ klausimai
E. Macronas taip pat pateikė kontroversišką pasiūlymą įvesti naują mokestį technologijų milžinėms, tokioms kaip „Facebook“ ir „Apple“, kurio dydis priklausytų nuo vertės, kurią bendrovė sukuria šalyje, o ne nuo jos pelno. Šį pasiūlymą ketinama apsvarstyti penktadienį.
Estija, vadinanti save viena iš skaitmeninės revoliucijos pradininkių, sušaukė šį susitikimą, kad pasidalytų su kitoms Bendrijos narėms savo patirtimi ir padėtų joms greičiau judėti šia kryptimi.
Th. May su ES kolegomis susitinka britų ir ES derybininkams Briuselyje užbaigus ketvirtąjį „Brexit“ diskusijų raundą.
Britų vyriausiasis derybininkas Davidas Davisas sakė, kad per šį derybų etapą buvo „žengta ryžtingų žingsnių pirmyn“.
Tačiau jo kolega, ES atstovas Michelis Barnier pareiškė, kad reikės „dar ne vienos savaitės ar net mėnesių pakankamai pažangai pasiekti“, kad būtų galima pradėti svarbias derybas dėl būsimo prekybos susitarimo.
27 ES narės oficialiai „Brexit“ klausimus aptars kitame viršūnių susitikime, kuris spalio pabaigoje vyks Briuselyje.