„Ir toliau manau, kad „Brexit“ yra labai neigiamas projektas – tiesą sakant, laiko ir energijos švaistymas“, – sakė G. Verhofstadtas, kalbėdamas Londono ekonomikos mokykloje (LSE).
Kreipdamasis į auditoriją, kurioje buvo ir Londono meras Sadiqas Khanas, užkietėjęs eurofilas G.Verhofstadtas sakė, kad Didžiosios Britanijos sprendimas trauktis iš Bendrijos prilygo „tvirto politinio ryšio, dėl kurio žmonės abiejose (Lamanšo) sąsiaurio pusėse tapo turtingesni ir laisvesni nei kada nors anksčiau, nutraukimui“.
G.Verhofstadtas kalbėjo praėjus kelioms valandoms po to, kai Briuselyje baigėsi ketvirtasis „Brexit“ derybų ratas.
ES vyriausiasis derybininkas Michelis Barnier sakė, kad tai buvo „konstruktyvi savaitė“. Tačiau jis taip pat įspėjo, jog reikės „dar ne vienos savaitės ar net mėnesių“, kad būtų padaryta reikiama pažanga svarbiausiais klausimais.
Abi pusės jau ne vieną mėnesį nesutaria trimis ES prioritetiniais laikomais klausimais: dėl Bendrijos piliečių teisių, Airijos Respublikos sausumos sienos su JK priklausančia Šiaurės Airija statuso ir Britanijos finansinių įsipareigojimų Briuseliui.
Briuselis tvirtina, kad šiais trimis klausimais būtina pasiekti „pakankamos pažangos“, kad būtų galima pradėti derybas dėl santykių ateityje.
Siekdama suteikti impulsą į aklavietę patekusioms deryboms, Didžiosios Britanijos vyriausybės vadovė Theresa May praėjusią savaitę pažadėjo, kad 2019 metų kovo 29 dieną pasitraukusi iš ES, šalis dar mažiausiai dvejus metus dengs savo ilgalaikius įsipareigojimus Bendrijai.
„Niekas dar neišspręsta“, – sakė G.Verhofstadtas, kalbėdamas apie vadinamąją skyrybų sąskaitą. Visgi jis pridūrė manąs, kad susitarimą galiausiai pavyks pasiekti.
G.Verhofstadtas taip pat įspėjo, kad Europos Parlamentui reikės „keturių ar penkių mėnesių“ išstojimo susitarimui aptarti ir jį patvirtinti prieš numatytą „Berxit“ dieną.
Pernai referendume britų priimtą sprendimą trauktis iš ES G.Verhofstadtas pavadino „nesėkme“, tačiau įžvelgė ir teigiamų šio visą Europą supurčiusio žingsnio aspektų.
„Matau, kaip po „Brexit“ (referendumo) kardinaliai pasikeitė nuotaika – tam tikru būdu Europos Sąjunga atgavo populiarumą“, – sakė buvęs Belgijos premjeras.
„Dabar žmonės ES atžvilgiu nusiteikę mažiau kritiškai. Jie nori reformuoti Europą – ne pasitraukti iš jos arba ją sugriauti“, – pažymėjo jis.