Katalonijos vyriausybė pažadėjo, kad plebiscitas dėl šio turtingo šiaurės rytinio regiono nepriklausomybės įvyks sekmadienį, nors Madridas stengiasi visomis priemonėmis užkirsti tam kelią. Šalies teismai jau pripažino, kad toks balsavimas prieštarauja Ispanijos konstitucijai.
Dėl to kilo viena didžiausių Ispanijos politinių krizių per pastaruosius keturis dešimtmečius nuo diktatoriaus Francisco Franco mirties. Referendumas smarkiai suskaldė Kataloniją, kur gyvena apie 7,5 mln. žmonių ir kur sukuriama apie penktadalį visos šalies ekonomikos.
Katalonijos Aukščiausiasis Teismas trečiadienį nurodė policijai neleisti naudoti visuomeninių pastatų ir vietų balsavimui „rengti ir organizuoti“. Šis nurodymas galioja Ispanijos nacionalinei policijai, Civilinės gvardijos pajėgoms bei Katalonijos regioninei policijai, vadinamai „Mossos d'Esquadra“.
Ankstesnę dieną Katalonijos generalinis prokuroras liepė vietos policijos pajėgoms uždaryti pastatus, kuriuose turėtų būti įkurtos balsavimo apylinkės.
Generalinis prokuroras taip pat nurodė policijai referendumo dieną į gatves pasiųsti daugiau pareigūnų, kad jie neleistų žmonėms balsuoti.
„Nepageidaujamos pasekmės“
Tačiau toks žingsnis „gali sukelti nepageidaujamų pasekmių“, socialiniame tinkle „Twitter“ trečiadienį perspėjo „Mossos d'Esquadra“ atstovai.
„Tos pasekmės susijusios su viešuoju saugumu ir numatoma rizika, kad tai gali išprovokuoti viešosios tvarkos pažeidimų“, – priduriama pranešime.
Katalonijos parlamentas pareiškė, kad ruošiasi atidaryti apie 2 700 rinkimų apylinkių, kaip ir per regiono valdžios rinkimus 2015-aisiais.
Katalonijos organizuojamas referendumas dėl regiono atsiskyrimo nuo Ispanijos daro didžiulį spaudimą 16 800 regiono policijos pareigūnų, kurie jaučiasi susaistyti priesaikos šalies konstitucijai, tačiau nenori išduoti lojalumo vietos lyderiams, siekiantiems įkurti naują Europos valstybę.
Dėl šios priežasties centrinė Ispanijos vyriausybė prieš referendumą į Kataloniją atsiuntė apie 10 tūkst. papildomų policijos pareigūnų, informavo populiarus dienraštis „El Pais“.
„Veikiausiai jie neleis žmonėms balsuoti didžiuosiuose miestuose“, todėl smarkiai sumažės rinkėjų skaičius, ir plebiscito legitimumas bus itin mažas, pareiškė vienas teismo šaltinis.
Protestai
Ispanijos teisėjų asociacijos „Jueces para la Democracia“ (Teisėjai už demokratiją) atstovas Ignacio Gonzalezas sakė, jog „įmanoma“, kad policija uždarys balsavimo apylinkes.
„Problema yra neramumai, kuriuos tai gali išprovokuoti“, – teigė jis naujienų agentūrai AFP.
Trečiadienį prieš centrinės valdžios priemones, nukreiptas į referendumą, protestavo mokyklų moksleiviai. Ketvirtadienį demonstraciją planuoja universitetų studentai.
„Galvojame užimti savo mokyklą, nes sekmadienį ten turi balsuoti žmonės“, – AFP sakė vienos mokyklos moksleivis.
Tuo tarpu ūkininkų susivienijimas „La Assemblea de Payeses“ ragino savo narius balsavimo apylinkes saugoti traktoriais.
„Prašome taikiai pastatyti traktorius prie balsavimo apylinkių, o jei jie bandys jas uždaryti, sutrukdyti jiems arba padaryti, kad jiems būtų kuo sunkiau“, – sakė vienas iš susivienijimo narių Gerardas Batalla.
„Tiesiog juos ten palikite ir daugiau nieko nedarykite“, – pridūrė jis.
67 metų knygyno darbuotoja Marga Millet sakė planuojanti eiti į balsavimą, nepaisydama pareigūnų bandymų užkirsti kelią sekmadienio plebiscitui.
„Kai matai visą tą čia atsiųstą policiją, sraigtasparnius, nuolat skraidančius virš galvos, būna šiek tiek baisu“, – teigė ji.
„Beprecedentis istorinis momentas“
Ispanijos premjero Mariano Rajoy konservatyvi vyriausybė sulaukia vis daugiau kritikos dėl to, kaip reaguoja į susidariusią krizę.
Itin griežtame straipsnyje dienraštis „El Pais“ pasmerkė „vyriausybės nebuvimą“ ir „nerimą keliantį, neadekvatų ir su neatsakingumui besiribojantį“ požiūrį.
„Kasdien aiškinti, ką daro, kokių priemonių imasi ir kokių – ruošiasi imtis, turi ne prokuroras, o vyriausybė“, – sakoma tame straipsnyje.
Ispanijos vicepremjerė Soraya Saenz de Santamaria kaltino katalonų separatistus bandant nutraukti ilgus „metus demokratiško stabilumo, už kurį kovojo mūsų tėvai“.
„Galbūt gyvename beprecedenčiu istoriniu momentu, nes tam tikri separatistai nusprendė paneigti šimtmečius bendros istorijos su ispanais“, – sakė ji parlamentarams.
Visuomenės apklausos rodo, kad katalonai yra susiskirstę į dvi apylyges nepriklausomybės šalininkų ir priešininkų stovyklas. Tačiau dauguma nori referendumo, kad šis klausimas būtų išspręstas.
„Europa negali ignoruoti Katalonijos referendumo“
Katalonijos vadovas trečiadienį apkaltino Europos Sąjungą, kad ši „atsuko nugarą“ Ispanijos regionui jo konflikte su centrine vyriausybe dėl sekmadienį numatyto ginčijamo nepriklausomybės referendumo, kuriam Madridas žada užkirsti kelią.
„Jie labai drąsus, kai kalba apie kitas valstybes, kurios nėra jų kompetencijos sritis. Tačiau kur jie yra, kai mums, piliečiams, jų reikia?“ – klausė Katalonijos lyderis Carlesas Puigdemont'as likus keturioms dienoms iki referendumo, turėdamas galvoje ES pareigūnus.
„Ar Europos sprendimas Katalonijai yra nugaros atsukimas?“ – piktinosi jis.
C.Puigdemont'as naujienų agentūrai „Associated Press“ sakė, jog ketina pasiekti, kad skaldantis Katalonijos klausimas iš vidaus problemos taptų europiniu reikalu.
„Jei laimės „taip“, kreipsiuosi į Europos bendriją su prašymu įsitraukti, nes mes būsime iškovoję savo teisę būti išklausytais – tai nenutiko iki šiol, nes Europos Komisija visada buvo kurčia (Katalonijai)“, – sakė 54 metų separatistų lyderis.
Pasak C.Puigdemont'o, sekmadienio balsavimas leis Europai „išgirsti labai garsų ir stiprų Katalonijos balsą“.
Nė viena ES narė, taip pat jokia kita Bendrijai nepriklausanti valstybė nėra atvirai išreiškusi palaikymo spalio 1 dienos referendumui, kurį Ispanijos konservatorių vyriausybė laiko neteisėtu.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas antradienį pareiškė, jog mano, kad būtų „neprotinga“ katalonams atsiskirti nuo Ispanijos.
„Visiems, nenorintiems girdėti mūsų balso, reikėtų apsilankyti pas politinį otolaringologą“, – sakė C. Puigdemont'as, pavartodamas terminą, kuriuo vadinamas ausų, nosies ir gerklės ligų specialistas.
Jis pridūrė, kad jei Europos Komisijos pirmininkas Jeanas Claude'as-Junckeris negali suvokti katalonų nusiteikimo –„taip yra, nes šis europinis projektas yra netinkamose rankose“.
Beprecedentės priemonės
Ispanijos Konstitucinis Teismas jau anksčiau yra paskelbęs, kad tokį referendumą gali organizuoti tik centrinė valdžia, o klausimais, susijusiais su suverenitetu, turi balsuoti visi ispanai. Šis Teismas suspendavo spalio 1 dieną numatytą plebiscitą.
Už nepriklausomybę pasisakanti regiono vadovybė iki šiol ignoravo visas teismų nutartis ir žada neatšaukti balsavimo.
Katalonijos vykdomosios ir įstatymų leidžiamosios valdžių pareigūnų atžvilgiu buvo pradėti tyrimai, o šiaurės rytiniame regione artėjant balsavimo dienai sutelktos gausios policijos pajėgos.
Madridas ėmėsi beprecedenčių priemonių, kad sutrukdytų organizuoti referendumą. Be kita ko, buvo konfiskuoti balsalapiai, agitacinė medžiaga, o mokykloms buvo nurodyta neleisti savo patalpose įrengti balsavimo punktų.
C.Puigdemont'as AP sakė manantis, jog Madrido pastangos sužlugdyti balsavimą tik didina paramą referendumui, ir ES institucijos negalės to ignoruoti.
„Šiandien galime tikėtis kur kas didesnio žmonių aktyvumo referendume nei prieš mėnesį“, – pažymėjo jis, o priemones, kurių referendumui sužlugdyti ėmėsi centrinė vyriausybė, pavadino „apokaliptinėmis“.
Trečiadienį specialios jurisdikcijos Ispanijos nacionalinis teismas (Audiencia Nacional) pranešė ketinantis tirti galimybę pareikšti oficialius kaltinimus dėl raginimo maištauti demonstrantams, praėjusią savaitę dalyvavusiems didžiulio masto protesto akcijoje prieš policijos veiksmus, kuriais siekta sutrikdyti pasirengimo referendumui procesą.
„Matant tokį vaizdą galima pagalvoti, kad mes Katalonijoje kaupiame masinio naikinimo ginklus, branduolinį arsenalą ar aukščiausios klasės narkotikus“, – sakė regiono vadovas. – Bet iš tiesų mes tiesiog mėginame surengti referendumą.“
Pasak C.Puigdemont'o, tie Katalonijos žmonės, kurie anksčiau abejingai ar priešiškai žiūrėjo į referendumą, dabar regione „matomą laisvių ribojimą laiko nusikaltimu prieš jų demokratinius įsitikinimus“.
Katalonijos lyderiai yra sakę, kad jei referendume laimės „Taip“ stovykla, jie bus pasirengę po dviejų dienų paskelbti regiono nepriklausomybę, nepriklausomai nuo to, kiek katalonų bus pareiškę savo valią plebiscite.
Tačiau C.Puigdemont'as trečiadienį pripažino, jog reikalingas didelis rinkėjų aktyvumas, kad būtų galima tvirtinti, jog balsavimas reprezentatyvus.
Jis atsisakė įvardyti, koks procentas iš 5,5 mln. katalonų turėtų sudalyvauti referendume, kad jo vyriausybė galėtų jį paskelbti įvykusiu. Tačiau C.Puigdemont'as paminėjo ankstesnius referendumus Ispanijoje, įskaitant 2005-ųjų balsavimą dėl Europos Konstitucijos, kuriame dalyvavo 42 proc. rinkėjų.
„Niekas nereiškė susirūpinimo dėl rinkėjų aktyvumo, kad būtų legitimizuoti rezultatai, todėl viliuosi, kad šiuo atveju to taip pat nebus“, – sakė jis.
Apylygės stovyklos
Katalonija yra viena iš 17 autonominių Ispanijos regionų. Jos sostinė yra gyvybingas Viduržemio jūros uostamiestis Barselona – vienas populiariausių turistų traukos centrų.
7,5 mln. gyventojų, savą kalbą ir kultūrą turintis Katalonijos regionas sukuria maždaug penktadalį visos Ispanijos bendrojo vidaus produkto (BVP).
Viešosios nuomonės apklausos rodo, kad Katalonijos visuomenė nepriklausomybės klausimu yra pasidalijusi į dvi apylyges stovyklas. Vis dėlto dauguma katalonų – daugiau kaip 70 proc. – nori referendumo, kad šis klausimas būtų galutinai išspręstas.
Reikalavimai dėl atsiskyrimo Katalonijoje reiškiami jau seniai, bet separatistinės nuotaikos čia ypač sustiprėjo per 2008 metų finansų krizę, dėl kurios regione išaugo nedarbas ir skolos.
Katalonai skundžiasi, kad regionas negauna investicijų, kurios būtų proporcingos jo sumokamiems mokesčiams, o centrinė vyriausybė kišasi į regiono kalbos ir švietimo politiką.
Visgi ėmus atsigauti Ispanijos ir regiono ekonomikoms, visuomenės parama atsiskyrimui ėmė mažėti.
Pirmąjį Katalonijos bandymą 2014 metais organizuoti teisiškai neįpareigojantį referendumą blokavo Ispanijos Konstitucinis Teismas. Katalonijos vyriausybė nenusileido ir organizavo simbolinį plebiscitą, per kurį daugiau kaip 80 proc. balsavusiųjų palaikė atsiskyrimą nuo Ispanijos. Tačiau tame balsavime dalyvavo tik 2,3 mln. iš 5,5 mln. Katalonijos rinkėjų.