Kilusios polemikos priežastis – spėlionės dėl galimo K. Sobčiak dalyvavimo kitų metų kovą vyksiančiuose Rusijos prezidento rinkimuose.
Šis pastaruoju metu išplitęs gandas sukėlė išties nemenką atgarsį žiniasklaidoje. Pasklidusių kalbų kaltininkė, deja, jo kol kas nei patvirtino, nei aiškiai paneigė, rašoma svetainėje rferl.org.
Visuomenei puikiai pažįstamos liberalių pažiūrų žurnalistės pretenzija į postą Kremliuje iš tiesų galėtų virsti tam tikru iššūkiu dabartiniam šalies prezidentui Vladimirui Putinui – buvusiam KGB pulkininkui leitenantui, politinę karjerą pradėjusiam dešimtajame praeito amžiaus dešimtmetyje, kai darbavosi su tuometiniu Sankt Peterburgo meru Anatolijumi Sobčiaku – galimos savo konkurentės tėvu.
Žiniasklaidoje viešinami pranešimai apie galimą K. Sobčiak kandidatavimą į prezidento postą, nors lig šiol taip ir nepatvirtinti, kai kuriems politikos apžvalgininkams atrodo gana įtikinami.
Kandūs tokios perspektyvos vertinimai pamažu ima stelbti į opozicijos lyderį A. Navalną tradiciškai nukreiptą kritikos bangą.
Pastarasis, beje, šiuo metu lankosi Tolimuosiuose Rytuose ir stengiasi užsitikrinti visuomenės paramą vykdydamas savo paties prezidento rinkimų kampaniją.
A. Navalnas tvirtina, kad K. Sobčiak kandidatavimas suveiktų kaip Kremliaus remiamo liberalo iškėlimas, kuriuo būtų siekiama sužlugdyti jo – A. Navalno – vykdomą kampaniją, be to, sukurti sąžiningai vykstančių rinkimų įspūdį.
Pasak oficialias pareigas einančių pareigūnų, A. Navalnui rinkimuose dalyvauti neleidžiama dėl jam pareikštų kaltinimų turto grobstymu, kuriuos jis pats vadina politiškai motyvuotais.
„Kremliaus užmačias suprasti nesunku, – sakė A. Navalnas savo „YouTube“ kanalo sekėjams rugsėjo 21 d. – Nenorėdami, kad būčiau užregistruotas aš, jie stengiasi rasti kokią nors liberalų kandidato karikatūrą. Tada juk galėtų sakyti: „A. Navalnui kandidatuoti neleisime, nes jis – nusikaltėlis ir ekstremistas, be to, yra K. Sobčiak, o ji juk kalba taip, kaip nori opozicija.“
K. Sobčiak ekonomines ir politines pažiūras A. Navalnas pavadino tiesiog žmogėdriškomis, be to, labai primenančiomis tuoj po 1990-ųjų ėmusių reikštis liberalų idėjas. Pats A. Navalnas nuo pastarųjų siekia kuo labiau atsiriboti: paprastų Rusijos piliečių prielankumą jis stengiasi užsitikrinti pažadais apie didesnes algas, mažesnio masto korupciją ir griežtesnius apribojimus iš Vidurinės Azijos plūstantiems migrantams.
Reaguodama į pirmiau minėtą komentarą, rugsėjo 23 d. K. Sobčiak pareiškė, kad A. Navalno samprotavimai yra grynai populistiniai, ir apkaltino politiką stačiokišku jos pažiūrų iškreipimu.
Ji taip pat uždavė klausimą, kodėl, nepaisant juos siejančios pažinties, savo pastabas jis nutarė išsakyti ne paskambinęs telefonu, o viešai – per „YouTube“.
„Kodėl naudojiesi kažkokiomis informacijos nuotrupomis, paviešintomis (kaip pats, būdamas politiku, kuo puikiausiai supranti) tik siekiant iš anksto, pačioje pradžioje diskredituoti ir pasmerkti tokio pobūdžio sumanymą, net jei jis apskritai man būtų kilęs“, – parašė K. Sobčiak socialiniame tinkle „Instagram“.
Visuomenės dėmesio centre vis atsidurianti žurnalistė apkaltino A. Navalną siekiu užgrobti opozicijos veiksmų monopoliją, taip pat papriekaištavo dėl nepakankamos paramos opozicijai priskiriamam Dmitrijui Gudkovui, siekusiam užsitikrinti kuo didesnį palaikymą per rugsėjo 10 d. vykusius rinkimus į Maskvos miesto tarybą.
Idealios kandidatės variantas
K. Sobčiak populiarumo pradžia reikėtų laikyti laikotarpį po 2000-ųjų, kai ji tapo per televiziją transliuojamo realybės šou vedėja, o jos pavardė ėmė vis dažniau figūruoti paskalų skiltyse. Vis dėlto vėliau, pasipylus opozicijos protestams dėl rinkimų rezultatų falsifikavimo 2011 metų pabaigoje, K. Sobčiak ryžtingai stojo į aršių Kremliaus kritikų gretas.
Šiuo metu ji dirba žurnaliste nepriklausomame naujienų kanale „Dožd“.
Pirmoji vieša užuomina, kad ji gali pretenduoti į postą Kremliuje, pasirodė laikraščio „Vedomosti“ rugsėjo 1 d. numeryje.
Cituodamas Kremliui artimus šaltinius, publikacijos autorius paminėjo valdžios pareigūnų neva išreikštą mintį, kad kandidatės moters dalyvavimas 2018 metų kovą vyksiančiuose rinkimuose galėtų suteikti bent šiokio tokio azarto šiaip jau nuobodokai kovai, kurios baigtis nesunkiai nuspėjama – dar šešerių metų V. Putino prezidentavimo kadencija.
Leidinio „Vedomosti“ išspausdintame pranešime taip pat buvo tvirtinta, kad Kremlius svarstė įvairius moterų kandidačių variantus, o vienas šaltinis kaip idealiai tinkančią kandidatūrą neva įvardijo K. Sobčiak.
Kalbos apie artėjančių rinkimų režisūrą labai primena bruzdesį, kilusį dėl liberalams prijaučiančio finansų magnato Michailo Prochorovo kandidatūros iškėlimo per 2012 metais vykusius Rusijos prezidento rinkimus.
M. Prochorovas tada buvo vertinamas kaip Kremliaus statytinis, kurio paskirtis – sukurti rinkimų kovos iliuziją. Tokius teiginius milijardierius, žinoma, paneigė.
K. Sobčiak taip pat paneigė informaciją apie bet kokį savo bendradarbiavimą su Kremliumi: socialiniame tinkle „Facebook“ ji pareiškė esanti nepriklausoma asmenybė ir pridūrė, kad tuo didžiuojasi.
Ne vienas žiniasklaidoje paskelbtas pranešimas apie galimą jos kandidatavimą prezidento rinkimuose yra tapęs jos priekaištų objektu: K. Sobčiak tvirtino, kad taip yra bandoma ją diskredituoti.
Rugsėjo 20 d. kalbėdama per „Dožd“ K. Sobčiak pareiškė: „Gandai dėl mano kandidatavimo yra ne daugiau kaip provokacija ir bandymas diskredituoti“.
Po akimirkos ji pridūrė, kad šiuo metu dirba prie vieno didelio projekto, kuris susijęs su žurnalistika, o ne su politika.
Daugiau su būsimu projektu susijusių komentarų K. Sobčiak nepateikė.
Nepaisant minėtų paneigimų, gandų ir nutekinta informacija pagrįstų pranešimų anaiptol nemažėja.
Rugsėjo 22 d. populiariame žurnalisto Iljos Varlamovo tinklaraštyje buvo paskelbta konkrečių šaltinių neva perduota informacija, kad apie savo kampaniją K. Sobčiak paskelbs po susitikimo su V. Putinu.
V. Putino mentorius
Nors pats V. Putinas apie ketinimą kandidatuoti į prezidento postą dar neprabilo, abejonių dėl jo dalyvavimo rinkimuose ir būsimos pergalės niekam nekyla.
Dėl konkrečių giminystės ryšių ir tam tikrų seniau gyvavusių sąsajų K. Sobčiak ir V. Putino dvikova gali tapti susidomėjimą keliančiu reginiu.
Jau mirusį K. Sobčiak tėvą, 1991–1996 metais ėjusį Sankt Peterburgo mero pareigas, V. Putinas laiko savo mentoriumi. Šiam būnant savivaldybės vadovu V. Putinas ėjo vieno iš dviejų mero pavaduotojų pareigas.
1996 metais A. Sobčiakas nebuvo dar kartą išrinktas miesto meru ir jau kitąmet išvyko iš Rusijos nepaisydamas jam grėsusio nuskalstamų veikų tyrimo.
Į gimtąją šalį jis grįžo tik 1999 metais, V. Putinui tapus ministru pirmininku. A. Sobčiakas mirė nuo širdies smūgio likus mėnesiui iki pirmosios V. Putino prezidentavimo kadencijos pradžios 2000 metų kovą.
Po buvusio Sankt Peterburgo mero mirties pasigirdo nunuodijimo versiją keliančių hipotezių.
Komentuodamas spėliones dėl galimo K. Sobčiak kandidatavimo, V. Putinas užsiminė, kad jos tėvas buvo išskirtinė asmenybė šių laikų Rusijos istorijoje, kad jis buvo garbingas žmogus, suvaidinęs reikšmingą vaidmenį paties V. Putino gyvenime.
„Vis dėlto kai kalbama apie kandidatavimą į prezidentus, tokie dalykai kaip charakterio bruožai negali būti laikomi reikšmingais. Jei ji iš tiesų ketina kandidatuoti, viską lems programa ir gebėjimas surengti sėkmingą prezidento rinkimų kampaniją“, – sakė V. Putinas.