Pasak jo, ES yra „per silpna, per lėta, pernelyg neefektyvi, tačiau tik Europa suteikia mums galimybę veikti pasaulio arenoje didžiulių, šiuolaikinių iššūkių akivaizdoje“.
E. Macronas Prancūzijos prezidentu tapo gegužės mėnesį ir pažadėjo sustiprinti eurozoną ir integraciją ES, blokui ruošiantis Britanijos išstojimui iš sąjungos.
Jam itin svarbi Vokietijos kanclerės Angelos Merkel parama jo reformoms, tarp kurių 19-ai eurozonos narių planuojami skirti finansų ministras, biudžetas ir parlamentas.
„Pastaraisiais metais Europos Sąjungai stinga ateities vizijos vidutinės trukmės laikotarpiui“, – pirmadienį žurnalistams sakė E. Macrono administracijos atstovas.
Tačiau E. Macrono planams smarkiai kirto Vokietijos rinkimų rezultatas, kai prieš imigraciją nusiteikusi, euroskeptiška partija „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) netikėtai tapo šalies trečia didžiausia partija.
A. Merkel dabar turės mėginti suformuoti vyriausybę, tikriausiai kartu su „Laisvąja demokratų partija“ (FDP), kurios vadovas garsiai kritikuoja E. Macrono europietiškus planus.
Tai E. Macrono nesustabdė ir per savo kalbą Sorbonos universitete jis siekia institucinių pokyčių, iniciatyvų viešai reklamuojančių ES ir naujų sumanymų technologijų, gynybos ir energetikos sektoriuose.
„Brexit“, rinkimai Vokietijoje ir E. Macrono siūlymai Europai greičiausiai bus pagrindinės temos, aptariamos per 28 ES šalių narių dviejų dienų susirinkimą, ketvirtadienį prasidėsiantį Estijoje.
E. Macronas taip pat siūlo kurti bendras Europos karinės intervencijos pajėgas ir gynybos biudžetą.
Jis sakė, kad Europos gynybos strategija turėtų būti nustatyta iki 2020 metų pradžios.
Jis norėtų Europos šalių kareiviams suteikti galimybę būti Prancūzijos armijos dalimi ir siūlo, kad kitos ES šalys narės savanoriškai galėtų daryti tą patį.
Prancūzijos prezidentas taip pat siūlo įsteigti Europos žvalgybos akademiją, siekiant geriau kovoti su terorizmu, ir suformuoti bendras civilinės saugos pajėgas.