„Šiaurės Korėjai atrodo, kad grasinimų pakaks, norint užkirsti kelią JAV veiksmams, bet JAV gali galvoti tą patį, ir taip susiklosto situacija, kurioje vienos pusės provokacija kitai pusei atrodo realiu žingsniu karo link“, – pabrėžė jis.
Pietų Korėjos vyriausybė desperatiškai ragina abi puses nusiraminti, nes jos piliečiai pirmi nukentėtų, kilus bet kokiam karui. Pirmadienį kalbėdamas Vašingtone Pietų Korėjos užsienio reikalų ministras Kang Kyung Wha pareiškė, kad Jungtinės Valstijos privalo padėti sušvelninti įtampą pusiasalyje.
„Mes, (Pietų) Korėja ir JAV kartu, privalome suvaldyti situaciją, kad užkirstume kelią bet kokiai įtampai ar bet kokiems kariniams susidūrimams, kurie labai greitai gali tapti nebekontroliuojami“, – pabrėžė ministras.
Sidnėjaus „Lowy“ instituto Tarptautinės saugumo programos direktoriaus Euano Grahamo teigimu, nors fizinė karo grėsmė nepadidėjo, kiekvienas neįvykdytas Amerikos grasinimas kenkia jos tarptautinei pozicijai.
„Kai grasinimai skamba, tačiau nėra vykdomi, JAV patikimumas mažėja tiek Šiaurės Korėjos, tiek jos sąjungininkių akyse“, – mano E. Grahamas. Jo teigimu, labai menkai tikėtina, kad JAV pradėtų prevencinį karą prieš Šiaurės Korėją, bet didėja rizika apsirikti, juk Šiaurės Korėja gali palaikyti JAV veiksmus prevenciniu puolimu ar išpuoliu.
Pavyzdžiui, JAV bombonešiai „B-1B“ išskrido iš Guamo į tarptautinę oro erdvę virš vandens į rytus nuo Šiaurės Korėjos, nes, kaip teigė Pentagonas, šiuo žingsniu norėta pabrėžti nerūpestingą Pchenjano elgesį. Tai buvo toliausia vieta į šiaurę nuo Korėjos demilitarizuotos zonos, zona tarp Šiaurės ir Pietų Korėjų, į kurią JAV naikintuvai ar bombonešiai buvo atskridę 21 amžiuje, informavo Pentagonas. Tuo metu Šiaurės Korėja pareiškė turinti teisę numušti JAV bombonešius, mat D. Trumpo kalbą Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje suprato kaip karo paskelbimą. Tiesa, Baltieji Rūmai suskubo paaiškinti, kad niekas Šiaurės Korėjai karo neskelbė.
R. Bakeris sako nerimaująs dėl bet kokių Šiaurės Korėjos veiksmų, siekiant užgožti JAV lėktuvus ar pademonstruoti savo karinę galią, nes tai gali baigti konfliktu. „Ne tiek daug incidentų buvo, kuriuose jie būtų šitaip pasielgę, taigi jie nežino, kaip vienas su kitus elgtis esant tokiai situacijai, nežino, kaip traktuoti kitos pusės veiksmus, todėl galimi susidūrimai. O Šiaurės Korėja gali pervertinti savo galias“, – aiškino jis.
Tiesa, anot jo, pažymėtina, kad nė viena pusė nepradėjo dislokuoti didelių kariuomenės būrių ar evakuoti civilių gyventojų, kas šiaip reikštų pasiruošimą karui. „Nematome, kad JAV būtų staigiai mažinusi civilių asmenų ir nekarinio personalo Pietų Korėjoje... Kita vertus, retorika didina nelaimės riziką“, – pridūrė jis.
Paskutinis santykių atšalimas tarp Vašingtono ir Pchenjano įvyko po to, kai Šiaurės Korėjos Užsienio reikalų ministerijos atstovai Maskvoje susitiko su Rusijos vyriausybės atstovais.
„Rusija remia naftos produktus arba tiesiogiai, arba nekreipdama dėmesio į tai, ką kaip kitos valstybės laikosi Šiaurės Korėjos atžvilgiu“, – sakė R. Bakeris.
Rugsėjo 11 d. JAV įvedė dar daugiau sankcijų Šiaurės Korėjai, nes tapo aišku, kad Rusija ir Kinija su griežtesniais apribojimais nesutiks.
„Rusija būtų potenciali gelbėjimosi korta Šiaurės Korėjai, jei ši sunerimtų, kad Kinija taps priešiškesnė, o ypač po to, kai JAV antrą kartą įvedė sankcijų“, – teigė E. Grahamas.
Žodžių karas intensyvėja
JAV prezidentas per savo pirmąją kalbą JT Generalinėje Asamblėjoje grasino „visiškai sunaikinti“ Šiaurės Korėją, jei ši užpuls Ameriką arba jos sąjungininkes. Šiaurės Korėjos lyderį D. Trumpas pašaipiai pavadino „raketininku“ (rocket man), kuris leidžiasi į „savižudžio misiją“.
Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas neliko skolingas: pavadino D. Trumpą „senu nuokvaka“ ir perspėjo, kad JAV prezidentui teks „brangiai sumokėti“ už savo grasinimą.
Tuo metu savo kalboje Generalinėje Asamblėjoje Šiaurės Korėjos užsienio reikalų ministras Ri Yong Ho asmeniškai užsipuolė D. Trumpą, kuris, anot jo yra „didybės manija sergantis beprotis“.
D. Trumpo grasinimai sunaikinti Šiaurės Korėją „neišvengiamai reiškia, kad mūsų raketos pasieks žemyninę JAV dalį“, - pareiškė Ri Yong Ho.
Pastarosiomis savaitėmis Šiaurės Korėja atliko šeštąjį branduolinės bombos bandymą ir išbandė kelias balistines raketas, tarp jų – tarpžemynines. Pchenjanas teigia, kad branduoliniai ginklai jam būtini apsisaugoti nuo JAV ir jos sąjungininkių priešiškumo.