Manoma, kad apie 46 tūkst. kvadratinių kilometrų siekiančioje erdvėje, kurioje įsikūrusios Amapos ir Paros valstijos, gausu aukso, geležies ir kitų mineralų. Toks dekretas būtų atvėręs kasybai apie 30 proc. rezervato erdvės.
Tačiau nuo tos dienos, kai dekretą rugpjūtį pasirašė Brazilijos prezidentas Michelis Temeras, aktyvistai ir įžymūs šalies žmonės išreiškė nepasitenkinimą tokiu valdžios sprendimu, jie mano, kad kasyba šiose teritorijose gali būti kenksminga gamtai.
Pavyzdžiui, opozicijos senatorius Randolfe'as Rodriguesas šį sprendimą pavadino „didžiausiu išpuoliu prieš Amazonę per pastaruosius 50 metų“.
Sulaukusi aršios kritikos dėl šio sprendimo, vyriausybė peržiūrėjo dekretą, pagal naująjį variantą turėjo būti uždrausta kasyba specialios apsaugos ar vietinių genčių teritorijose. Bet teismas vėliau apskritai pristabdė šį dekretą, teigdamas, kad bet kokį rezervato statuso pakeitimą turi apsvarstyti Brazilijos Kongresas.
Pirmadienį šalies vyriausybė nusprendė atsisakyti dekreto. Ji ketina prie šio klausimo grįžti ateityje, bet žada platesnes diskusijas šia tema.
Pasak BBC Pietų Amerikos korespondentės Katy Watson, dekreto atšaukimas - „tai aplinkosaugininkų pergalė ir vyriausybės prisipažinimas suklydus“.