Neįpareigojamas balsavimas dėl seniai puoselėjamos kurdų nepriklausomybės svajonės, inicijavo jų lyderio veterano Massudo Barzani, supykdė ne tik Irako federalinę vyriausybę, bet ir kaimynines šalis Turkiją ir Iraną. Pastarosios nerimauja, kad tai gali pakurstyti separatistines nuotaikas nemažose jų pačių kurdų bendruomenėse.
12 072 rinkimų apylinkės dirbs 12 valandų nuo 8 val. ryto vietos (ir Lietuvos laiku). Referendume gali dalyvauti daugiau kaip 5,3 mln. rinkėjų.
Rinkimų apylinkės buvo atidarytos trijose šiaurinėse autonominio Irako Kurdistano provincijose – Arbilyje, Suleimanijoje ir Dahuke, taip pat – ginčijamose aplinkinėse zonose, tokiose kaip naftos turtinga Kirkuko provincija.
Pradiniai rezultatai turėtų būti paskelbti praėjus parai po balsavimo, bet aiškiu „Taip“ neabejojama. Kurdų vėliavos iškabintos visose Irako Kurdistano gatvėse, ant automobilių ir namų.
M.Barzani sekmadienį pažadėjus nepaisant didžiulio tarptautinio spaudimo surengti istorinį referendumą, Irako lyderis savo ruožtu pažadėjo imtis visų „būtinų priemonių“ šalies vienybei apsaugoti, o jo vyriausybė nusitaikė į kurdų pinigus iš naftos.
Premjeras Haideras al Abadi sakė, kad kurdų vienašališkas sprendimas surengti referendumą paveikė ir Irako, ir regiono saugumą, taip pat buvo „nekonstitucinis, prieštaraujantis pilietinei taikai“.
„Imsimės visų būtinų priemonių, kad išsaugotume šalies vienybę“, – sakė jis, bet plačiau nekomentavo.
Po kelių valandų Irako vyriausybė per saugumo kabineto posėdį paragino visas šalis „tik su ja kalbėtis naftos ir sienų klausimais“.
Irako kurdai eksportuoja vidutiniškai 600 tūkst. barelių per dieną naftos, per Turkiją į Džeichano uostą prie Viduržemio jūros einančiu naftotiekiu.
Teheranas sekmadienį taip pat padidino spaudimą ir sakė, kad Bagdado prašymu blokavo visus skrydžius į Irako Kurdistaną ir iš jo.
Vašingtonas ir daugelis Vakarų valstybių taip pat nepritarė referendumui ir sakė, kad jis trukdys kovai su „Islamo valstybe“ (IS), nes bendradarbiavimas tarp Bagdado ir kurdų buvo labai svarbus.
Tačiau M.Barzani sakė, kad kurdų „partnerystė su Bagdadu“ po diktatoriaus Saddamo Husseino nušalinimo per 2003 metų JAV vadovaujamą invaziją žlugo, ir paragino savo žmones balsuoti referendume.
„Tikimės reakcijos iš vienos ar kitos pusės, bet esame įsitikinę: kad ir kokia būtų rizika ir kaina, tai geriau nei laukti tamsaus rezultato“, – sakė jis.
„Šis referendumas – ne dėl sienų nustatymo ar įvykusio fakto primetimo. Mes norime dialogo su Bagdadu, kad išspręstume problemas, ir šis dialogas gali trukti vienus ar dvejus metus“, – sakė M.Barzani, turėdamas omenyje tokias zonas kaip Kirkukas.