Saulėtą popietę J.-L. Melenchonas vadovavo eitynėms sostinės gatvėmis, kur demonstrantai skandavo, kad priešinsis „socialiniam perversmui“.
Ši jau trečia šalies masto protestų banga kilo kitą dieną po to, kai E. Macronas pasirašė reformų įstatymą po paspartintos svarstymo procedūros, leidusios išvengti ilgų debatų parlamente.
Apie 3,4 tūkst. puslapių apimties naujasis darbo kodeksas suteiks daugiau lankstumo darbdaviams, ypač smulkiesiems, derėtis su darbuotojais dėl užmokesčio ir darbo sąlygų, jie nebebus saistomi nacionalinių susitarimų.
Taip pat taps lengviau atleisti darbuotojus ir bus apribotos kompensacijos nesąžiningai atleistiems asmenims, bet didinamos išeitinės išmokos darbuotojams, atleidžiamiems vykdant etatų mažinimą.
E. Macronas argumentuoja, kad šie pokyčiai, kurie yra jo programos, skatinančios verslumą, kertinis akmuo, padės sumažinti nedarbą, atkakliai tebesilaikantį ties 9,6 proc. žyma.
J.-L. Melenchono kairioji partija „Nepalaužtoji Prancūzija“ (France Insoumise) kaltino prezidentą žlugdant per dešimtmečius sunkiai iškovotus socialinius pasiekimus.
48 metų Zabou Hervieu į demonstraciją atvažiavo autobusu iš Bretanės.
„Atvykau čia su dukra. Jai 10 metų. Ar tebebus tikrų darbų su geru atlyginimu, kai ji užaugs?“ – klausė vyras, ramsčiuodamasis lazda dėl skaudamos nugaros ir kelio.
Kairieji taip pat piktinasi E. Macrono planais sumažinti gyvenamojo būsto subsidijas ir sumažinti apmokestinamųjų turto mokesčiu ratą. Jie tvirtina, kad šie užmojai atskleidė, jog centristas prezidentas iš tikrųjų yra slaptas dešinysis.
„Prancūzija dar niekada neturėjo tiek daug milijardierių ir milijonierių. Kodėl diržus veržtis visuomet tenka darbininkams?“ – klausė 33 metų Louis Bousquet, užsidėjęs Mao Zedongo stiliaus kepurę.
„Mūšis dėl Prancūzijos“
Jauniausias visų laikų Prancūzijos prezidentas tvirtino, kad protestai jo nuomonės nepakeis.
„Tikiu demokratija, bet demokratija nevyksta gatvėje“, – 39 metų lyderis praeitą savaitę sakė televizijai CNN.
Šeštadienį surengtos eitynės taps ryžto priešintis naujosioms priemonėms išbandymu.
Ketvirtadienį visoje Prancūzijoje į gatves išėjo apie 132 tūkst. žmonių, bet jų buvo maždaug perpus mažiau negu ankstesnę savaitę rengtose demonstracijose.
Pasirašęs penkis vykdomuosius įsakus E. Macronas sakė žurnalistams Eliziejaus rūmuose, kad įgyvendino savo kampanijos pažadą pertvarkyti darbo santykius „per rekordiškai trumpą laiką“.
Pasak jo, šis per Prancūzijos pokario istoriją „precedento neturintis“ žingsnis suteiks darbdaviams ir darbuotojams daugiau galimybių derėtis.
66 metų politikos veteranas J.-L. Melenchonas, likęs ketvirtas per šiemet vykusius prezidento rinkimus, teigė, kad naujosios reformos yra puolimas „prieš paskutiniąją šalį Europoje, išlaikančią pokario socialinius laimėjimus“.
„Mūšis dėl Prancūzijos prasidėjo“, – jis sakė ketvirtadienį.
„Tinginiai, vienykitės!“
Naujosios priemonės apkarpo darbuotojų socialines garantijas, ilgą laiką Prancūzijoje laikytas šventomis ir neliečiamomis. Reformoms palankios ankstesnės kairiosios ir dešiniosios vyriausybės šios padėties nesugebėjo pakeisti.
Tris mėnesius trukusios derybos su profesinių sąjungų lyderiais įkalė pleištą tarp CDFT (Demokratinės darbo konfederacijos) ir FO (Darbininkų jėgos), kurios buvo linkę siekti kompromiso, bei tų, kurie vadovaujami didžiausios ir karingiausios profesinės sąjungos CGT (Generalinės darbo konfederacijos) buvo pasiryžę kovoti prieš šias reformas.
Tačiau šįkart pasipriešinimas buvo gerokai silpnesnis už tą, su kuriuo susidūrė E. Macrono pirmtakas socialistas Francois Hollande'as dėl darbo kodekso pakeitimų, sukėlusių audringų protestų bangą praėjusiais metais.
Darbo kodekso reforma vyksta nepaisant labai smukusių prezidento populiarumo reitingų. Remiantis vėliausių apklausų duomenimis, dabartinio šalies vadovo, buvusio investicinės bankininkystės specialisto, darbu yra patenkinta maždaug 40 proc. Prancūzijos rinkėjų.
Protestuotojai nepamiršo E. Macrono kritikos darbo rinkos reformos priešininkams, pavadinant juos „tinginiais“, todėl gatvėse galima buvo išgirsti tokių šūkių: „Viso pasaulio tinginiai, vienykitės!“
Tačiau E. Macronas neatlyžta, kad jis gavo mandatą vykdyti šias reformas, iškovojęs triuškinančią pergalę prezidento ir parlamento rinkimuose – gegužę ir birželį.
„Emmanuelis Macronas rinkimus laiko tuščiu blanku, leidžiančiu daryti, ko jis užsimano. Jo požiūris į valdžią – autoritarinis“, – naujienų agnetūrai AFP sakė „Nepalaužtosios Prancūzijos“ atstovas jaunimo reikalams, 24 metų Davidas Guiraud.
Visuomenės nuomonė šiuo klausimu yra nevienareikšmė. Neseniai atlikta BVA apklausa parodė, kad dauguma respondentų mano, jog naujosios reformos padidins Prancūzijos konkurencingumą, bet nepagerins darbuotojų darbo sąlygų.
Paryžiaus politikos mokslų universiteto profesoriaus emerito Philippe'o Braud nuomone, E. Macronui nerūpi jo populiarumas.
„Jis žino, kad gatvėje jo nenugalės“, – sakė profesorius AFP.