Skelbia pirmųjų apklausų rezultatus
Išankstiniais duomenimis, apklausus dalį balsuojančių prie balsadėžių, paaiškėjo apytiksliai rezultatai. Aiškėja, kad A. Merkel konservatorių blokas greičiausiai gaus 32,5 proc. balsų, o M. Schulzo vedami socialdemokratai – apie 20 proc. balsų. Jei šios prognozės pasitvirtins, tai bus prasčiausias socialdemokratų pasirodymas rinkimuose pokario Vokeitijoje, o A. Merkel išsaugos kanclerės postą, skelbia BBC.
Trečia vieta prognozuojama „Alternatyva Vokietijai“, kuri gaus apie 13,5 proc. rinkėjų palaikymą, liberaliąjai FDP apklausos duoda 10,5 proc. balsų, žaliesiems 9,5 proc., radikaliai kairei „Die Linke“ partijai – 9 proc.
Pasirodžius pirmosioms prognozėms 20 proc. rinkėjų balsų gavę socialdemokratai atmetė galimybę formuoti vyriausybę kartu su A. Merkel konservatoriais.
SDP nuotaikos prastos. Tragedija – taip galima apibūdinti išankstinius SDP rezultatus. Svarstoma, koks galėtų būti tolimesnis partijos likimas ir kaip keisis partijos lyderiai.
„Šiandien sunki diena Vokietijos socialdemokratams. Turime pripažinti pralaimėjimą rinkimuose, nepaisant ilgos ir sunkios kovos rinkimų kampanijoje. Sulaukėme mažiau paramos, nei tikėjomės, tačiau noriu padėkoti mūsų rinkėjams už drąsą ir pasitikėjimą. Kartu noriu pabrėžti, kad toliau laikysimės savo vertybių, liksime principingais ir ruošimės tolimesniems rinkimams. Aiškėjant pirminiams rezultatams, tampa akivaizdu, kad SPD liks opozicijoje”, – teigė SDP spaudos konferencijoje.
Iš viso į Bundenstagą patenka šešios partijos, praneša „Deutsche Welle“ ir „Bild“.
A.Merkel pareiškė pasirengusi formuoti vyriausybę, tačiau pripažino, jog tikėtasi kiek geresnio rezultato – 33,3 proc. balsų.
„CDU ir CSU sąjunga – stipriausia politinė jėga Vokietijoje – pasirengusi formuoti vyriausybę“, – pareiškė ketvirtą kanclerės kadenciją užsitikrinusi A.Merkel, kurią cituoja Vokietijos žiniasklaida.
Populistine laikomos dešiniųjų pažiūrų partijos „Alternatyva Vokietijai“ (AfD), sulaukusios 13,5 proc. rinkėjų palaikymo, patekimą į parlamentą A.Merkel pavadino iššūkiu ir pabrėžė, jog CDU ir CSU blokas atviras diskusijoms su kitomis partijomis dėl koalicijos sudarymo.
Antrą pagal dydį frakciją Vokietijos parlamente formuos Socialdemokratų partija (SPD), gavusi 20 proc. balsų. Tai blogiausias rezultatas šios partijos istorijoje.
SPD pareiškė neketinanti dalyvauti koalicijoje ir liks opozicijoje.
M. Schulzas nesitrauks
Vokietijos socialdemokratų partijos (SPD), kuriai šie parlamento rinkimai yra didžiausia nesėkmė jos istorijoje, lyderis Martinas Schulzas pareiškė juo liksiąs, tačiau partijos frakcijai parlamente nevadovausiąs.
„Aš nebūsiu frakcijos pirmininku, tačiau visiškai susitelksiu į partijos atnaujinimo reikalus, liksiu jos lyderiu“, – interviu ARD televizijai sakė jis.
„Šiandien yra sunki ir karti diena Vokietijos socialdemokratų partijai“, – pridūrė jis.
SPD frakcijos vadovas Thomas Oppermanas kiek anksčiau pareiškė, jog jo partija neketina dalyvauti koalicijos formavime.
Tai leido jos konservatyviam blokui pirmauti apklausose prieš centro-kairės socialdemokratus, kuriems vadovauja Martinas Schulzas.
Vėsų ir dulksningą rytą Berlyne prie balsadėžių atėjo nedaug žmonių. Sekmadienį Berlyne taip pat vyksta ir kasmetinis maratonas, daugelis gatvių yra užtvertos.
Vokietijos piliečiai rinkimų dieną į balsadėžę mes du biuletenius. Pirmojo balsavimo metu renkamasi iš sąrašo kandidatų, norinčių atstovauti apygardoms. Tokiu balsavimu užpildoma pusė Bundestago (Vokietijos parlamentas) vietų (299). Antrojo balsavimo metu renkamasi iš politinių partijų sąrašo. Pasidalinamos likusios (299) vietos Bundestage. Kad patektų į parlamentą, partijos turi perkopti 5 proc. balsų slenkstį.
Kandidatai į Vokietijos kanclerius
Angela Merkel
Angela Merkel – Vokietijos kanclerė jau 12 metų. Dažnai ji vadinama įtakingiausia pasaulio moterimi. Šiuo metu ji išlaiko stiprias pozicijas (ją palaiko 59 proc. šalies gyventojų). Tai būtų ketvirtoji jos kadencija. Jos darbo metu pasikeitė trys JAV prezidentai, keturi Didžiosios Britanijos premjerai ir keturi Prancūzijos prezidentai.
Ji pasižymi iberalia politika pabėgėlių atžvilgiu. Daug dėmesio skiria pasaulinei ekonomikai ir siekia sumažinti mokesčius jaunoms šeimoms. Taip pat po rinkimų ji žada siekti mažinti nedarbą ir didinti policijos pareigūnų skaičių.
Prieš pradėdama politikės karjerą, A. Merkel dirbo fizike.
Jos požiūrį geriausiai atspindi pasakyta frazė: „Laikai, kai tiek daug galėjome kliautis kitais, baigėsi. (Tie „kiti“ – anot A. Merkel, Jungtinės Valstijos).
Martinas Schulzas
Martinas Schulzas – buvęs Europos Parlamento pirmininkas. Neseniai jis pradėjo vadovauti centro kairiosios pakraipos Vokietijos socialdemokratams. Didžiąją savo politinės karjeros dalį jis praleido spręsdamas ES klausimus Briuselyje.
M. Schulzas norėtų padidinti mokesčius turtingiesiems ir palengvinti mokesčių naštą vidutines pajamas gaunantiems. Taip pat jis siektų, kad Vokietija dalį biudžeto perviršio skirtų investicijoms į infrastruktūrą ir ES ekonomikos situacijos gerinimą. Jis pasisako už tai, kad Jungtinės Valstijos iš Vokietijos išgabentų savo branduolinius ginklus.
M. Schulzas svajojo tapti profesionaliu futbolininku, tačiau svajonę sužlugdė kelio trauma. Kadaise jam priklausė knygynas.
„Galite rinktis arba kanclerį, kuris vengia bet kokių debatų apie ateitį, arba žmogų, kuris tiksliai įvardija, ko siekia“ - yra sakęs M. Schulzas.
4 svarbiausi rinkimų klausimai
Imigracija
Viena iš opiausių problemų. Tai klausimas, rinkėjams Vokietijoje neduodantis ramybės nuo 2015 metų, kai šalį užplūdo daugiau nei milijonas imigrantų ir pabėgėlių.
Klimato kaita
Aplinkosaugos klausimams Vokietijos rinkimuose visada ten gana svarbus vaidmuo. Klausimas itin aktualizavosi JAV pasitraukus iš Paryžiaus klimato susitarimo.
Socialinė nelygybė
Vokietija – gana klestinti šalis, tačiau ir čia yra bėdų. Šiais metais nedarbas šalyje buvo mažiausias per visą suvienytos Vokietijos istoriją, tačiau skurdo problema taip pat niekur nedingo. Tiesą sakant, šiuo metu skurdo lygis Vokietijoje muša naujus rekordus, nors BVP auga ir toliau.
Saugumas ir terorizmas
Per pastaruosius kelerius metus Vokietijai teko išgyventi net ne vieną teroristinį išpuolį, įskaitant siaubingą išpuolį kalėdinėje mugėje Berlyne, kai sunkvežimis pražudė 12 žmonių, tad saugumas – dar viena iš itin jautrių temų.
A. Merkel ir M. Schulzas jau balsavo
Vokietijos kanclerė Angela Merkel sekmadienio popietę balsavo šalies parlamento rinkimuose, kurie, pasak prognozių, turėtų pasibaigti jos pergale. Tačiau A. Merkel ir jos partijos triumfą nežymiai aptemdyti gali kraštutinių dešiniųjų sėkmė - manoma, kad partija „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) pirmą kartą istorijoje pateks į Bundestagą.
Į rinkimų apygardą netoli savo buto Berlyno centre kanclerė atvyko su vyru Joachimu Saueriu.
Gerokai anksčiau, dar ryte, savo balsą atidavė ir socialdemokratų partijos kandidatas į Vokietijos kanclerio poziciją Martinas Schulzas. Jis balsavo netoli sienos su Nyderlandais esančiame gimtajame mieste Viurselene.
Į balsavimo apygardą pagrindinis A. Merkel varžovas atvyko su žmona Inge. Jis išreiškė viltį, kad dėl gero oro rinkimų dieną aktyvumas bus didelis.
„Tikiuosi, kad šiandien kaip įmanoma daugiau žmonių pasinaudos savo teise balsuoti bei sustiprins Vokietijos demokratinę ateitį, balsuodami už demokratines vertybes puoselėjančias partijas“, - atidavęs balsą kalbėjo M. Šulcas.
Jo šansai triumfuoti rinkimuose ir tapti kancleriu yra vertinami minimaliai - politologai iš esmės neabejoja, kad A. Merkel ir jos Krikščionių demokratų sąjunga (CDU) gaus daugiausiai balsų, o kanclerė iškovos jau ketvirtąją kadenciją.