„Būtų labai gaila, jei šį susitarimą sugriautų nesąžiningi politinio pasaulio naujokai“, – aiškiai užsimindamas apie D.Trumpo administraciją sakė H. Rouhani JT Generalinei Asamblėjai.
„Pasaulis prarastų puikią galimybę, bet toks apgailėtinas elgesys niekuomet nepakenks Irano progreso ir tobulėjimo krypčiai“, – pridūrė jis.
Ankstesnę dieną JT Generalinėje Asamblėjoje pasisakė ir D. Trumpas. Jis branduolinį susitarimą su šiitiška respublika pavadino „akibrokštu“ Jungtinėms Valstijoms. Be kita ko, jis sakė, kad Irano vyriausybė yra „korumpuota diktatūra“ ir „žudikiškas režimas“, finansuojantis teroristus.
Tuo tarpu H. Rouhani atsikirto, kad „vakar prieš šią didingą organizaciją ištarta neišmanėliška, absurdiška ir neapykantos kupina retorika, pilna juokingai nepagrįstų tvirtinimų“ nėra tinkama organizacijoje, įkurtoje taikos ir tautų tarpusavio pagarbos labui.
Kiek vėliau socialiniame tinkle „Twitter“ jis paaiškino, kad tie jo komentarai buvo nukreipti į D. Trumpą.
JAV prezidentas savo kalboje užsiminė, kad jo vadovaujama administracija, kaltinanti Iraną remiant terorizmą Artimuosiuose Rytuose, būtų pasirengusi paskelbti, jog Teheranas nesilaiko savo įsipareigojimų pagal branduolinį susitarimą. Jei taip įvyktų, susitarimas žlugtų.
Pagal susitarimą Iranas 2015 metais perdavė beveik visas sukauptas prisodrinto urano atsargas, išmontavo vieną reaktorių ir atvėrė savo branduolinius objektus JT inspekcijoms. Mainais Vašingtonas ir Europa atšaukė kai kurias jam taikytas sankcijas.
Vėlų trečiadienį įvykusiame septynių šalių, pasirašiusių minėtą susitarimą, susirinkime buvo padaryta išvada, kad visos valstybės to susitarimo laikosi, sakė Europos Sąjungos diplomatijos vadovė Federica Mogherini.
Ji sakė, kad šiuo sudėtingu metu yra itin svarbu, kad susitarimas liktų galioti.
JAV valstybės sekretorius Rexas Tillersonas sakė, kad Iranas „techniškai vykdo“ savo įsipareigojimus, tačiau pabrėžė, kad Teheranas neįgyvendina lūkesčių, kad tas susitarimas turėtų panaikinti „rimtą grėsmę“ regione.
Jo teigimu, šiuo metu svarstomas politinis klausimas, ar jo šaliai likti šiame susitarime.
H. Rouhani sakė, kad jo šalis nebūtų pirmoji, pažeidusi branduolinį susitarimą, tačiau, pasak jo, Teheranas „ryžtingai reaguos, jei kuri nors šalis jį pažeis“.
Kiek vėliau per spaudos konferenciją jis sakė, kad jei JAV nuspręs sulaužyti susitarimą, Iranui esą bus atviri „bet kokie pasirinkimai ir variantai“. Jis nesutiko su D. Trumpo išsakytu „nepagrįstu kaltinimu“, kad branduolinis susitarimas gali būti Teherano priedanga kurti branduolinį užtaisą.
„Variantai, kuriuos sakome turintys,.. niekada nebus branduoliniai ginklai, – pareiškė Irano prezidentas. – Iranas niekada nesiekė, nesiekia ir nesieks turėti branduolinių ginklų.“
H. Rouhani ne kartą tvirtino, kad Irano ketinimai yra nuosaikūs, o jo šalies turimos raketos, kurias griežtai kritikavo Vašingtonas, esą „yra tik gynybinės atgrasymo priemonės“.
Trečiadienį JT Generalinės Asamblėjos kuluaruose taip pat vyko branduolinių ginklų uždraudimo susitarimo pasirašymo ceremonija.
JT branduolinių ginklų uždraudimo sutartį pasirašė 50 šalių. Šis susitarimas įsigalios, kai tos valstybės ją ratifikuos; šis procesas gali užtrukti nuo kelių mėnesių iki kelerių metų. Vis dėlto šį žingsnį jau įvykdė Gajana, Vatikanas bei Tailandas.
JT Saugumo Taryba savo ruožtu per posėdį patvirtino rezoliuciją dėl taikdarių operacijų reformavimo. Diskusijoje dalyvavęs JAV viceprezidentas Mike'as Pence'as džiaugėsi priimtu dokumentu ir sakė, kad visose taikos palaikymo misijose turėtų būti numatyta pasitraukimo strategija.
„Kai misija pasiseka, neturime jos pratęsti. Kai misija veikia nepakankamai gerai, turėtume ją pertvarkyti. O kai misija visiškai neįvykdo šios tarybos įgaliojimų, turėtume ją užbaigti“, – sakė jis.
Nors antrą JT Generalinės Asamblėjos dieną viena svarbiausių diskusijų temų buvo Iranas, pasaulio lyderiai aptarinėjo ir kitas problemas.
Didžiosios Britanijos premjerė Theresa May paragino imtis griežtesnių priemonių dėl Šiaurės Korėjos lyderio Kim Jong Uno branduolinio ginklavimosi programos, o Japonijos ministras pirmininkas Shinzo Abe paragino tarptautinę bendruomenę vieningai spausti Pchenjaną atsisakyti savo branduolinio arsenalo.
Palestiniečių prezidentas Mahmoudas Abbasas perspėjo Izraelį nepaversti ilgamečio Viduriniųjų Rytų konflikto religiniu.
Ukrainos lyderis Petro Porošenka dar kartą pakvietė JT taikdarių misiją į savo šalį dėl „akivaizdžių“ Rusijos vykdomų Ukrainos suverenumo pažeidimų.
Mianmaro viceprezidentas Henry Van Thio sakė, kad jo vyriausybė yra įsipareigojusi surasti ilgalaikį sprendimą išsklaidyti įtampą Rachinų valstijoje, iš kurios į kaimyninį Bangladešą dėl smurto protrūkio jau pabėgo per 420 tūkst. musulmonų rohinjų.
Jis kreipėsi į JT Generalinę Asamblėją vėlyvą trečiadienį. Į Niujorką neatvykusi faktinė Mianmaro lyderė Aung San Suu Kyi (Aung San Su Či) sulaukė griežtos kritikos, kad nepasmerkė smurto prieš tą etninę mažumą.
JT padėtį Mianmare yra pavadinusi „vadovėliniu etninio valymo pavyzdžiu“; tokios pat nuomonės laikosi ir daugelis kitų tarptautinės bendruomenės atstovų, įskaitant H. Rouhani. H. Van Thio savo ruožtu sakė, kad „dešimtmečius vystęsis gilus nepasitikėjimas turi būti lėtai nukapotas“.