Po naujausio Madrido žingsnio – 13 Katalonijos regioninės vyriausybės pareigūnų sulaikymo – regiono vadovas Carlesas Puigdemontas taip pat sakė, kad Ispanijos valstybė „de facto suspendavo Katalonijos savivaldą“, be kita ko, sugriežtindama regiono finansų kontrolę.
Ši operacija surengta augant įtampai tarp Katalonijos ir Madrido dėl regiono lyderių planų spalio 1 dieną žūtbūt surengti nepriklausomybės referendumą.
Likus vienuolikai dienų iki planuojamo referendumo, buvo apieškoti regiono ekonomikos ir užsienio reikalų ministerijų bei prezidento administracijos pastatai.
Katalonijos lyderiai žada nepaklusti teismo nurodymui sustabdyti referendumo, kurį Ispanijos valdžia laiko neteisėtu, rengimą.
Vienas Katalonijos pareigūnas ragino taikiai pasipriešinti ir stoti ginti valdžios institucijų.
„Išaušo metas taikiai pasipriešinti: išeikime į gatves ir apginkime savo institucijas“, - tviteryje ragino Katalonijos Nacionalinės asamblėjos pirmininkas Jordi Sanchezas.
Operaciją laiko pagrįsta
Ispanijos vyriausybės vadovas Mariano Rajoy'us laiko pagrįstais šalies pareigūnų veiksmus Katalonijoje. Jis tai pareiškė trečiadienį naujienų agentūrai EFE.
„Logiška, kad valstybė turi reaguoti, - sakė M. Rajoy'us. - Pasaulyje nėra nė vienos demokratinės valstybės, kuri sutiktų su tuo, ką daro šie žmonės: jie buvo įspėti, jie žinojo, kad referendumas negali būti surengtas, nes tai būtų valstybės suvereniteto pažeidimas. Jeigu Ispanijoje nebus laikomasi įstatymų, šalyje įsiviešpataus savivalė ir stipriojo teisė, o tai mums nepriimtina“.
Žmonės išėjo į gatves
Barselonoje tūkstančiai žmonių išėjo į gatves, sužinoję apie 13 Katalonijos vyriausybės pareigūnų sulaikymą artėjant nepriklausomybės referendumui.
Įtampai vis labiau kaistant, atsiskyrimą nuo Ispanijos puoselėjančios organizacijos ragina žmones protestuoti, o šio šiaurės vakarų regiono lyderiai skubina pasirengimą spalio 1 dieną planuotam referendumui, nepaisydami Madrido draudimo ir teismo išaiškinimo, kad referendumas prieštarauja Ispanijos konstitucijai.
Policija nurodė atlikusi 22 kratų operacijas.
„Jie paskelbė karą“
Keli šimtai protestuotojų, apsigaubusių raudonai ir geltonai dryžuotomis Katalonijos vėliavomis, blokavo Barselonos centrinę gatvę Gran Via (Didysis kelias) netoli O. Jove biuro ir skandavo „Nepriklausomybė!“ ir „Mes balsuosime!“.
45 metų bedarbė Anna Sola sakė nuskubėjusi prie O. Jove biuro, kai išgirdo apie jo areštą per žinias ir gavusi žinučių iš draugų.
„Jie puola mūsų institucijas, už kurias balsavome – tiesiog dėl to, kad jos daro, ko nori žmonės, ir be jokios pagarbos, – skundėsi moteris. – Gėda, kad tai vyksta Katalonijoje; nėra žodžių tam nusakyti.“
Įtakinga, už nepriklausomybę agituojanti pilietinė organizacija, Katalonijos nacionalinė asamblėja (ANC), ragina katalonus eiti į gatves ir protestuoti.
„Išeikime nesmurtiniu būdu ginti savo įstaigų; jų padaryta didžiulė klaida – kai mes norime balsuoti, jie paskelbė karą“, – sakė ANC pirmininkas Jordi Sanchez.
Katalonai susiskaldę
Viešosios nuomonės apklausos rodo, kad Katalonijos visuomenė yra smarkiai susiskaldžiusi nepriklausomybės klausimu.
Liepos mėnesį atlikta regiono vyriausybės agentūros apklausa parodė, kad 41,1 proc. respondentų pritaria nepriklausomybei, o 49,9 proc. pasisako prieš atsiskyrimą. Tačiau dauguma – daugiau kaip 70 proc. – nori referendumo, kad šis klausimas būtų galutinai išspręstas.
Katalonijoje kaimiškosios vietovės yra labiau linkusios palaikyti nepriklausomybę, o dideli urbanistiniai centrai, tokie kaip Barselona, labiau palaiko pasilikimą Ispanijoje.
7,5 mln. gyventojų, savą kalbą ir kultūrą turintis Katalonijos regionas sukuria maždaug penktadalį visos Ispanijos bendrojo vidaus produkto (BVP) ir turi reikšmingus įgaliojimus tokiais klausimais kaip švietimas ir sveikatos apsauga.
Reikalavimai dėl atsiskyrimo čia reiškiami jau seniai, bet pastaraisiais metais nepriklausomybės judėjimas Katalonijoje sustiprėjo, nes dėl Ispanijos ekonominės krizės regione išaugo nedarbas ir skolos.
Katalonai skundžiasi, kad regionas negauna investicijų, kurios būtų proporcingos jo sumokamiems mokesčiams, o centrinė vyriausybė kišasi į regiono kalbos ir švietimo politiką.
Rugsėjo 6 d. Katalonijos parlamentas priėmė įstatymą dėl referendumo, kuris, Madrido nuomone, yra neteisėtas. Vėliau buvo pasirašytas potvarkis surengti plebiscitą spalio 1 d. Be to, Katalonijos parlamentas patvirtino įstatymą, reguliuosiantį pasitraukimą iš Ispanijos sudėties, jeigu per referendumą pergalę iškovos nepriklausomybės šalininkai.
Ispanijos vyriausybė jau apskundė Katalonijos parlamento sprendimus Konstituciniame teisme. Bet regiono valdžia tvirtina, kad referendumas vis tiek įvyks.