„Putino armija stovi pasienyje ir repetuoja karą su Vakarais“, – informavo dienraštis „Die Welt“. „Karinių pratybų planas prilygsta pasaulio pabaigos scenarijui“, – perspėjo žinių televizijos kanalas n-tv. „Europa dreba nuo šiurpių Putino manevrų“ – nerimą sėjo titulinė „Bild“ antraštė.
Startuojantys naikintuvai, grėsmingai judantys tankai, Lietuvą ginti pasiryžę Vokietijos kariai, Jonavos gatvėse kalbinti praeiviai, išsakantys nerimą ir baimę, – taip antrasis Vokietijos televizijos kanalas ZDF vakaro žiniose perteikė rytiniame Europos Sąjungos pakraštyje tvyrančią įtampą.
„Ar Baltijos šalių gyventojų būgštavimai pagrįsti?“ – teiravosi Vokietijos radijo „Deutschlandfunk“ korespondentė atsargos generolo ir buvusio NATO štabo Europoje vado Karlo Heinzo Latherio. „Žinoma! Tereikia prisiminti, kaip mes, vokiečiai, jautėmės, kai Europa dar buvo padalyta, kai padalytas buvo Berlynas. Dabar panaši grėsmė jaučiama Baltijos valstybėse, Lenkijoje, o ir kitose vietose. Baiminamasi, kad Rusija galėtų imtis panašių veiksmų kaip Gruzijoje ar Kryme bei Rytų Ukrainoje.“
Guostasi, kad dabar Baltijos šalyse, kitaip nei 2013 metais, dislokuoti Vakarų Aljanso daliniai. Drauge pripažinta, jog jų buvimas tėra simbolinis. Bet galbūt kaip tik ši aplinkybė sužadino didžiulį Vokietijos medijų dėmesį karinėms pratyboms „Zapad“, – juk Rukloje esantys 420 vokiečių kariai netikėtai atsidūrė „priešakinėse linijose“: nuo Ruklos visomis kryptimis – iki Baltarusijos, iki Kaliningrado srities ir iki taip vadinamo „Suvalkų koridoriaus“ – apie 150 kilometrų.
Rusijos karinės pratybos – signalas Vakarams
Vokietijos gynybos ministrė Ursula von der Leyen (CDU) penktadienį laikraščiui „Bild“ sakė nepatikliai stebinti karines Rusijos ir Baltarusijos pratybas. Ji teigė gerai suprantanti Rytų Europos sąjungininkų susirūpinimą. Vokietijai karinės pratybos atrodo esančios toli, tačiau „sąjungininkų patirtis su Rusija – kitokia“, o dabar jie priversti „stebėti, kaip prie jų sienų telkiamos didžiulės karinės pajėgos“.
Pasak krikščionių demokratų užsienio reikalų komisijos pirmininko bei buvusio generalinio štabo karininko Rodericho Kiesewetterio, Rusija siekia NATO valstybėse sukurti nuolatinio nesaugumo jausmą. Todėl svarbu išlaikyti rimtį, bet būtina atsižvelgti ir į pagrįstą Baltijos šalių nerimą dėl jų saugumo. „Privalome būti budrūs,“ – perspėjo R. Kiesewetteris.
Politikas pastebi, jog Rusijos siunčiami nepatikimumo signalai rinkimų į Bundestagą fazėje įgyja papildomo svorio: tuo būdu siekiama „įvaryti pleištą tarp Baltijos valstybių ir jų juntamos grėsmės ir, tarkime, Vokietijos visuomenės, kuri nebežino, ką reiškia patirti grėsmę iš iki dantų apsiginklavusios valstybės. Šitaip skaldoma Vakarų vienybė: vienoje pusėje atsiduria Baltijos šalys ir Lenkija, kitoje – mūsų pacifisitinės visuomenės, ko gero, nebenutuokiančios, ką reiškia žinoti, kad rusų kariuomenė per vieną dieną galėtų atkirsti visą Pabaltijį,“ – aiškino R. Kiesewetteris.
Pažadas nerengti panašių pratybų – mainais į santykių gerinimą?
Krikščionių demokratų poziciją Rusijos karinių pratybų klausimu remia ir laisvųjų demokratų (liberalų) partija (FDP). „Rusija privalo grįžti prie užsienio politikos, grindžiamos teisėtais savo pačios saugumo poreikiais, o ne siekiu įbauginti kaimynes“, – sakė Europos Parlamento viceprezidentas grafas Aleksanderis Lambsdroffas (FDP).
Nors, reikia pripažinti, liberalai linkę eiti į kompromisus. Antai partijos lyderis Christianas Lindneris rugpjūčio pradžioje buvo sukėlęs pasipiktinimo bangą, kai pavadino Krymo aneksiją „amžinai trunkančiu laikinu sprendimu“ ir ragino „įšaldžius“ Krymo problemą mėginti gerinti santykius su Rusija. Tiesa, vėliau jis aiškino jokiu būdu nemanąs pripažinti tarptautinę teisę paminančios Krymo aneksijos. Ir nors, pasak jo, naudingiau būtų palaikyti gerus ryšius su Maskva, vis dėlto pati Rusija turėtų imtis žygių santykiams su Vakarais gerinti.
Tarkime, „jei Rusija atsisakytų mūsų partnerius rytų europiečius gąsdinti karinėmis pratybomis, tai galėtų būtų akstinas G-8 valstybių grupės formatui atgaivinti, tegu iš pradžių ir G7+1 pavidalu“, – svarstė pereitą savaitę Ch. Lindneris žurnalui „Focus“ duotame interviu. Tačiau „jei Rusija ir toliau provokuotų, tuomet privalo būti sustabdytas „Nord Stream“ dujotekio tiesimas.“ Šis Baltijos valstybėms prielankus jauno politiko pasiūlymas drauge buvo ir niuksas Gerhardo Schröderio partiečiams socialdemokratams, su kuriais priešrinkiminėje kovoje liberalai dažnai susistumdo.
Politinė kairė ragina neeskaluoti padėties ir baimę laiko nepagrįsta
Tradiciškai pacifistinių nuostatų Žalieji šįkart demonstravo solidarumą su Baltijos valstybėmis, sakėsi suprantą Baltijos gyventojų baimę ir netikį neva NATO bauginamos Maskvos ašaromis. „Karinėmis pratybomis Putinas tik stiprina inscenizuoją, esą, Rusija jaučia grėsmę ir jai reikalingas stiprus vadas. Nors iš tikro juk pats Putinas izoliuoja ir silpnina Rusiją,“ – laikraščiui „Bild“ komentavo Žaliųjų vadas Cemas Özdemiras.
Socialdemokratai ir kairuoliška partija „Die Linke“, priešingai, manevrus „Zapad“ laiko teisėta Rusijos reakcija į NATO dalinių dislokavimą ir karines pratybas Baltijos valstybėse bei Lenkijoje. „Bereikalingas ginklų žvanginimas Rusijos pašonėje“, – šie buvusio Vokietijos užsienio reikalų ministro, dabartinio šalies prezidento Franko Walterio Steinmeierio žodžiai, kuriais jis pernai palydėjo karines Aljanso pratybas, tebeaidi viešojoje erdvėje iki šiol.
Keista, kad socialdemokratai dabar nekalba apie pavojingą Rusijos ginklų žvanginimą Baltijos valstybių pašonėje. Labai tikėtina, kad jie stengiasi neatbaidyti Rusijos atžvilgiu palankiai nusiteikusios savo rinkėjų dalies. Dėl jų socialdemokratai konkuruoja su kraštutine kaire („Die Linke“) ir kraštutine dešine (AfD) partijomis.
„Europos Sąjungos ir NATO karinių dalinių judėjimas pasienyje su Rusija kelia grėsmę taikai“, – skelbia rinkiminė „Die Linke“ programa. Todėl pirmasis žingsnis įtampos mažinimo kryptimi, kairuolių manymu, turėtų būti Vokietijos karių atitraukimas iš Baltijos valstybių.
Socialdemokratų kalbos apie nusiginklavimą – ne vietoj ir ne laiku
Socialdemokratų (SPD) kandidatas į kanclerius Martinas Schulzas taip toli neina, tačiau, atsižvelgdamas į pacifistines savo potencialių rinkėjų nuostatas, reikalauja iš Vokietijos iškelti čia dislokuotas JAV branduolines raketas. Jo vadovaujama vyriausybė imsis ginklavimosi ribojimo iniciatyvos, – žada socialdemokratų vadas rinkėjams, nepraleisdamas progos atakuoti savo konkurentę: Angela Merkel, paklusdama Donaldo Trumpo reikalavimui, pasirengusi ginklavimuisi kasmet išleisti papildomas dešimtis milijardų.
„Šiomis dienomis Martinas Schulzas privalėtų labiau pasidomėti Rusija, – pataria kandidatui į kanclerius dienraštis „Die Welt“. – Manevrai vadinasi „Zapad“, vokiškai – „Vakarai“. Ir tai rodo, kur Putinas įžvelgia priešą. Matant kovinę Rusijos armijos galią, derėtų susimąstyti, ar nebūtų išmintinga menkučius Vokietijos kariuomenės gynybinius pajėgumus sustiprinti pagal NATO viršūnių susitikimo rėmuose didžiosios koalicijos (CDU/CSU ir SPD – red. pastaba) duotą pažadą – 2 procentus nuo bendrojo vidaus produkto.“
„Net ir Schulzo vadovaujamai SPD derėtų paklusti senam atgrasymo principui, teigiančiam, jog savąją gynybą būtina orientuoti pagal objektyvias priešininko galimybes, o ne toliau išdarinėti grimasas, žiūrint į viešosios nuomonės veidrodį.“
